Seimas priėmė nutarimą kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kad ji dar kartą įvertintų, ar „Revolut“ veikla atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Už tokį sprendimą balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 22, o susilaikė – 5.
Anksčiau bendrovė, siekdama išsklaidyti abejones, jau pati kreipėsi į komisiją, kad būtų patikrinta trečią kartą. Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį užsiminė, kad yra poreikis patikrinimą atlikti dar kartą.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai bandė siekti pertraukos ir itin smarkiai kritikavo tokį Seimo nutarimą.
„Čia, reiškia, stebuklų Seimas, kad TS-LKD taip proteguotų su rusų kapitalu ir su „Gazprom’u“ susijusį banką, to dar nebuvo“, – ironizavo S.Jakeliūnas, pristatydamas nutarimą.
S.Jakeliūnas kartojo jau anksčiau išsakytas abejones „Revolut“ atžvilgiu, įskaitant ir galimą Rusijos įtaką.
„Kai jis užaugs didelis, gali sukelti sisteminę riziką finansų sistemai ir ne tik Lietuvoje“, – kalba S.Jakeliūnas.
Konservatoriai liejo kritiką valdantiesiems: išvarote investuotojus
„Komercinių bankų koncentracija Lietuvoje yra išskirtinai didelė ir viena didžiausių visoje ES, mes turime tokią situaciją, kai trys komerciniai bankai kontroliuoja 84 proc. visos rinkos“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas ir lygino, kad paprastai ES šalyse 5 didžiausi bankai kontroliuoja iki 50 proc. rinkos. Anot jo, blogesnė situacija tik Graikijoje, kur po krizės daug bankų buvo konsoliduoti.
Anot jo, tai Lietuvai jau kainuoja – komercinių bankų pelnas pernai buvo didžiausias per 10 metų.
„Pelnas bankų savaime nėra blogis, turtas nėra blogis, bet pelnas, kurį uždirba komerciniai bankai Lietuvoje, yra sunešamas Lietuvos gyventojų“, – kalbėjo M.Majauskas ir vardijo banko įkainius už pavedimus, pinigų išgryninimą, kortelės turėjimą ir kt.
Anot jo, nauji žaidėjai siūlo nemokamas paslaugas ir gali padėti spręsti problemas, kurias sukelia didelė bankų koncentracija.
„Kas gali būti blogiau už šią situaciją, kurioje mes esame šiandien? Gali būti taip, kad mes galime pasikviesti investuotoją, kuris potencialiai gali sutvarkyti į rinką, ir įnešti konkurencijos, ir jį išvaryti. (…) Pasikvietėme „Google Payments“ ir išvarėme, pasikvietėme „Revolut“ ir išvarome“, – pyko M.Majauskas.
„Tai kas čia šiuo metu vyksta, nekomentuojant net to atskiro „Revolut“ atvejo, tai yra juokinga. Mes užsienio investuotojų akyse atrodome labai keistai“, – kalbėjo konservatorius Žygimantas Pavilionis, pažymėjęs, kad viena ranka Lietuva investuotojus kviečia, o kita – baudžia.
Dainius Kreivys tikino, kad „Lietuvai labai reikia sėkmės istorijų“.
„Lietuvos kaip finansinių technologijų centro sėkmės istorija buvo kaip viena iš tokių. Neatsitiktinai naudoju būtąjį laiką. Nes beveik per 4 metus iniciatyvių valstybės tarnautojų ir institucijų kurta pasaka pasibaigs labai liūdnai“, – sako D.Kreivys.
Anot jo, Seimo nutarimas S.Jakeliūno nutarimą paverčia viso Seimo nuomone ir valstybės lygiu siunčia signalą tarptautinėms kompanijoms, kad jos yra nereikalingos ir čia investuoti yra labai pavojinga.
„Galime pamiršti tolesnę šio aukštos pridėtinės vertės sektoriaus plėtrą. Nes dabar 200 pakankamai skambių finansinių įmonių, kurios dėl „Brexit“ traukiasi iš Didžiosios Britanijos, tikrai neįsikurs Lietuvoje“, – kalbėjo D.Kreivys ir tarė „ačiū“ S.Jakeliūnui.
Nutartyje – 5 „svarbios aplinkybės“
Stasio Jakeliūno vadovaujamo Biudžeto ir finansų komiteto rengtame nutarime rašoma, kad po licencijos išdavimo paaiškėjo 5 „svarbios aplinkybės“.
Pirmiausia argumentuojama, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vertina „Revolut“ veiklą kaip rizikingą.
Abejojama dėl „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvo einamų generalinio direktoriaus pavaduotojo mokslui pareigų „Gazprom“ tyrimų centre „Gazprom promgaz“ ir sąsajų su Rusijos valdžios institucijomis.
„Tiek N.Storonskis, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“, kaip įmonė, gali būti politiškai pažeidžiami, tai gali pakenkti Lietuvos Respublikos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui“, – teigiama oficialiame nutarime.
Trečia aplinkybė: „Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros tarnyba, remdamasi 2019 m. vasario 25 d. jai pateikta informacija, pradėjo tyrimą dėl galimo esminio pažeidimo, susijusio su pinigų plovimo kontrolės sistemos išjungimu, ir „Revolut“ sprendimo neinformuoti priežiūros tarnybos apie šį incidentą“.
Toliau nurodoma, kad licencijos išdavimo metu „Revolut“ dar neturėjo tinkamų valdymo sistemų, „o įmonės ir jos vadovo reputacija jau kėlė abejonių Jungtinėje Karalystėje“, vertina Seimas.
Penkta aplinkybė – publikacijos užsienio žiniasklaidoje.
„Užsienio žiniasklaida („The Guardian“, „The Daily Telegraph“, „The Financial Times“, „Wired“, „Bloomberg“) abejoja „Revolut“ veiklos modeliu, valdymo kokybe, ypač agresyvios plėtros tvarumu, kritiškai vertina didelę svarbių darbuotojų kaitą ir neapmokamą galimų būsimųjų darbuotojų darbą. Tai neigiamai veikia tiek Lietuvos Respublikos, tiek jos institucijų reputaciją“, – priimtame nutarime konstatuoja Seimas.
Trečiadienį 15min pranešė, kad „Revolut“ naujiems klientams nebeišduoda sąskaitų su lietuviškais numeriais (IBAN) – nauji klientai gauna britiškus sąskaitų numerius. Tačiau bendrovė komentuoja, kad pakeitimai atlikti dėl techninių priežasčių.
Taip pat trečiadienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė jaučiantis spaudimą iš S.Jakeliūno dėl šio rinkos dalyvio, o Seimo opozicija dėl S.Jakeliūno ketina kreiptis į Seimo pirmininką, Generalinę prokuratūrą.
