Gegužės pradžioje pristatydama projektą ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad teikiami pasiūlymai padėtų į Lietuvą pritraukti daugiau talentų, daugiau pridėtinės vertės ir daugiau galimybių: „Siūlome, jog investuotojams, kurie investuoja ne mažiau kaip 1 mln. 448 tūkst. eurų kapitalo investicijų, įsipareigojo sukurti bent 20 naujų darbo vietų.“
Taip pat numatoma, kad toks investuotojas su Lietuvos Vyriausybe ar jos įgaliota institucija būtų sudaręs investicijų sutartį, pagal kurią investuotojas įsipareigotų investuoti į naujų darbo vietų sukūrimą Lietuvoje, kuriose pagal darbo sutartis įdarbintų asmenų mėnesinio darbo užmokesčio vidurkis būtų ne mažesnis negu 1,5 iki investicijų sutarties sudarymo Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.
Pasak ministrės, teisės aktuose siūloma įtvirtinti, kad tokiais atvejais persikelti savo darbuotojus būtų galima automatiškai. Užimtumo tarnyba nevertintų užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl to, ar užsienietis atitinka investuotojų darbuotojų keliamus reikalavimus, spręstų pats investuotojas. Leidimas laikinai gyventi šeimos nariui būtų išduodamas tokiam pat laikotarpiui kaip ir užsieniečiui, atvykstančiam dirbti. Šeimos narys taip pat turėtų teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo galėtų kreiptis visi, ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos perkeliami darbuotojai. Tai yra svarbu, nes iš esmės dėl perkėlimo darbuotojų sprendžia pats investuotojas“, – sakė A.Armonaitė.
Investicijų įstatymo pataisoms po svarstymo pritarė 117, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė vienas Seimo narys.
