Žlugus „Ūkio“ ir „Snoro“ bankams, ir po to, kai per krizę skandinavų bankai išpumpavo dalį kapitalo į motininius bankus, Lietuvoje pradėta siūlyta steigti valstybinį banką. Tačiau idėja buvo sutaršyta, nes valstybei kurti komercinį banką nebūtų logiška. O ir per brangu. Dabar kilo idėja kredito unijas paversti bankais.
Suprasti akimirksniu
- Kredito unijoms siūloma tapti specializuotais bankais
- Kai kurios unijos ir dabar veikia panašiai kaip bankai
- Manoma, kad tai įneštų daugiau skaidrumo ir kontrolės šiame sektoriuje
- Reikalavimus kol kas atitinka tik dvi kredito unijos
Siūlo steigti specializuotą banką
Naujas privatus bankas su lietuviškomis šaknimis Lietuvoje gali atsirasti. Ir tam pritaria centrinis bankas bei kai kurie Seimo nariai. Antanas Nesteckis ir Andrius Palionis jau įregistravo Bankų įstatymo pataisą, kuri leistų didelėms kredito unijoms tapti specializuotais bankais.
„Kai kurios kredito unijos jau dabar žaidžia bankus, imituoja jų veiklą, bet neturi tam licencijos“, – tiesiai šviesiai sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Jam pritaria ir įstatymo pataisą įregistravęs A.Nesteckis. „Kai kurios kredito unijos ir dabar vykdo bankų funkcijas“, – sako jis.
Kai kurios kredito unijos iš tiesų dabar teikia analogiškas paslaugas, o pajininkais tampa visai pašaliniai žmonės. Nors unijų idėja – kokios nors bendruomenės, pavyzdžiui, žemdirbių ar pareigūnų, finansų įstaiga. Todėl ir siūloma unijoms tapti bankais.
Tačiau, kaip rodo istorija, didžiosios kredito unijos vis susiduria su problemomis, o kai kurios tiesiog žlunga. Pavyzdžiui, taip atsitiko su Nacionaline kredito unija.
Tačiau Bankų klientų teisių gynėjai palankiai vertina idėją atsirasti naujam bankui. „Tai paskatintų konkurenciją“, – sako Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.
Reikalavimai – mažesni nei bankui
Toks specializuotas bankas galėtų priimti indėlius, skolinti pinigus, užsiimti lizingo paslaugomis, finansiniu tarpininkavimu, valiutos keitimu, teiktų kitas finansines paslaugas. Taigi iš esmės darytų tą patį, ką ir bankas, tačiau reikalavimai jam būtų kiek mažesni nei bankui.
Įstatinis kapitalas turėtų siekti bent 1 milijoną eurą (bankams dabar taikomas reikalavimas – 5 milijonai).
Kredito unijos, kaip skelbiama, jau nuo lapkričio galėtų pradėti persitvarkymo į specializuotus bankus, procesą.
„Tokia idėja kilo diskusijų su unijomis metu. Tad dabar bus nauja galimybė unijoms tapti specializuotais bankais. Žinoma, jiems būtų taikoma dabar galiojanti kontrolė. Tokiu atveju į uniją, virtusią banku, galėtų ateiti stambus investuotojas“, – 15min teigė Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas.
Siūlo du variantus
Įstatymo pataisos vienas iš autorių parlamentaras A.Nesteckis teigė, kad toks siūlymas atsirado po to, kai dalis kredito unijų pareiškė nenorą jungtis prie Centrinės kredito unijos. Lietuvos bankas siekia, kad unijos iš esmės patektų po vienu skėčiu, nes taip lengviau skaidrinti jų veiklą.
„Todėl ir siūlome alternatyvą – kas nenori jungtis prie Centrinės kredito unijos, gali tapti specializuotu banku. Yra dvi alternatyvos, o apsispręsti reikia per dvejus metus“, – sakė Seimo narys. Iš to aiškėja, kad trečio varianto nebus.
Bet ar bent viena kredito iš tiesų gali tapti banku? Didžiausiai šalyje kredito unijai „Vilniaus kreditas“ praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskyrė savo prižiūrėtoją po pasikartojusių veiklos pažeidimų. Beje, ši unija kaip tik ir nepriklauso Centrinei unijai.
Įstatymo pataisos iniciatorius A.Nesteckis teigia padaręs savo darbą, o dabar jau unijoms reiks apsispręsti. „Jei unijos nenori jungtis, dirbti kooperaciniais pagrindais, tai gali tapti specializuotais bankais. Tokia galimybė yra, o ar ja pasinaudos, negaliu prognozuoti“, – sakė Seimo narys.
Palaiko idėją
Žiūrint iš vartotojų pusės, naujo banko atsiradimas būtų sveikintinas žingsnis, sako Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė. Ir vardija argumentus: daugiau konkurencijos, vietinis kapitalas.
„Mes jau pamatėme, kas nutiko per krizę. Skandinaviški bankai išvedė pinigus į savo šalis, nutraukinėjo sutartis su verslu. O lietuviškas šaknis turintis bankas, manau, elgtųsi kitaip“, – įsitikinęs R.Paukštė.
Šiaulių banką jis pavadino teigiamu pavyzdžiu, kai sunkiausiu momentu bankas nenusigręžė nuo smulkaus ir vidutinio verslo.
„Valstybės gauna daug naudos iš savų bankų. Skandinavų bankai padeda savo įmonėms kitose šalyse, o lietuviškas bankas galėtų padėti mūsų verslininkams. Tad aš tokią idėją palaikau“, – samprotavo bankų klientų asociacijos prezidentas.
Bankais galėtų tapti dvi unijos
Kaip tokį pasiūlymą vertina pačios unijos? Asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas sako, kad tik dvi unijos šalyje teoriškai galėtų tapti specializuotais bankais. Tačiau ar taps?
„Abejoju. Šis pasiūlymas – labiau Lietuvos banko gestas, bandant parodyti, kad jie reaguoja į pastabas. Iš esmės šis pasiūlymas sunkiai įgyvendinamas“, – samprotavo K.Olšauskas.
Jo manymu, jei būtų leista steigti kooperatinius specializuotus bankus, būtų jau kita kalba.
