Seimas antradienį priėmė tai numatančias Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas: už balsavo 98 Seimo nariai, o 17 susilaikė.
„Mažos pensijos dar yra didelė valstybės problema“, – prieš balsavimą teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė.
Ji įsitikinusi, kad įtvirtinama atnaujinta pensijų apskaičiavimo tvarka didins motyvaciją žmonėms mokėti daugiau įmokų, kad gautų didesnę pensiją.
„Jau nuo kitų metų gerins senjorų situaciją“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis pataisas vadino nesavalaikiu siūlymu, nes pensininkų skurdas yra didelis, o pataisos skurdo problemos neišspręs.
„Pensijos sparčiausiai augs tiems, kurie gauna didžiausias pensijas ir tiems, kurie neturi darbo stažo, tai reiškia tuo metu nedirbo ir nemokėjo mokesčių, kai visi dirbo ir mokėjo. Tai socialiai neteisinga, kai šalyje toks didelis skurdas“, – tvirtino jis.
Tos pačios frakcijos narė Laima Nagienė piktinosi, kad pagal pataisas žmogus, turintis 40 ar 42 metus darbo stažo, gaus tokią pat bazinę pensiją, kaip ir tas, kuris dirbo 15 metų.
I.Šimonytė: pensijų priklausomybė nuo stažo išlieka
Seimui nuo kitų metų padidinus senatvės pensijas, premjerė nesutinka su kai kurių politikų teiginiais, kad mažiau dirbusiems žmonėms pensija augs labiau.
„Netiesa, todėl kad pensijos priklausomybė nuo stažo ir toliau išlieka, žmonių, kurių darbo stažas yra didesnis, pensijų indeksavimas yra dosnesnis“, – žurnalistams Seime sakė Ingrida Šimonytė.
Ji pastebėjo, kad mažesnį darbo stažą turintiems žmonėms kompensuojama kitais būdais – priemokomis prie pensijos, socialine parama.
„Taip, girdime tą kritiką dėl asmenų, kurie turėjo mažesnį stažą ir dėl to jiems bazinės pensijos indeksavimas išties duoda labai mažą pajamų padidėjimą, bet reikia labai atvirai žiūrėti situacijai į akis, kad tokiems žmonėms mes paprastai kompensuojame tą pajamų mažumą įvairiais kitais būdais“, – aiškino premjerė.
I.Šimonytės teigimu, tikslas, kad bazinė pensija būtų kuo arčiau minimalių vartojimo poreikių, buvo užsibrėžtas, kai Lietuva tik kūrė savo pensijų sistemą, ir dabar mėginama jį pasiekti.
„Dėl tam tikrų finansinių problemų ir dėl finansų trūkumo tas tikslas buvo pamestas, tai mes dabar norime tą situaciją išlyginti per 2022 metus ir toliau jau normalus indeksavimo mechanizmas galėtų būti taikomas be kažkokių tokių papildomų vienkartinių sprendimų“, – komentavo ministrė pirmininkė.
Valdančiųjų siūlomam pensijų kėlimui papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – papildomam individualios pensijų dalies, priklausančios nuo sumokėtų įmokų, indeksavimui, ir 68 mln. eurų – bazinei pensijos daliai.
Nuo šiol bus siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.
Pensijoms kitąmet numatoma skirti iš viso 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet. Dabar Lietuvoje yra apie 600 tūkst. pensininkų.
