Seimas antradienį susirinko į posėdį, kad priimtų Vyriausybės teikiamus projektus, susijusius su ekstremaliąja situacija dėl koronaviruso plitimo.
Seimo posėdį tiesiogiai stebėkite čia:
Pasak pirmosios parlamento vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės, projektai bus svarstomi ypatingos skubos tvarka – įstatymų pataisos tą pačią dieną bus ir pateiktos, ir priimtos.
Parama ir tiems, kurie save izoliuoja
Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis antradienį pristatė įstatymo pataisą dėl prastovų. Už tai valstybė žada kompensuoti dalį prarastų darbuotojo pajamų.
Dėl saviizoliacijos asmenims nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas, todėl pasitaiko atvejų, kai asmenys, siekdami neprarasti pajamų, eina į darbą arba slepia faktą, kad lankėsi rizikingomis priskirtų šalių ar turėjo kontaktą su Koronavisusu apsikrėtusiu asmeniu.
Todėl įstatymo pataisa siekiama sudaryti galimybę jiems gauti valstybės socialinę paramą, skirtą kompensuoti jų negautas pajamas.
Tiesa, Seimo nariai abejojo, ar darbdaviai galės patys nustatyti, ar žmogus jau kelią riziką. Ministras L.Kukuraitis teigė, kad tam ir yra atidaroma daugiau stotelių, kuriose bus galima pasitikrinti, jei darbdaviui kils įtarimų dėl to, kad vienas ar kitas darbuotojas jau infekuotas.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio.
Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą ir trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).
Virusu įtariamą darbuotoją gali nušalinti
Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
Taip teigiama įstatymo pataisoje.
Kita vertus, įspėtiems apie atleidimą žmonės siūloma dalyvauti profesiniame mokyme (persikvalifikuoti). Pasak L. Kukuraičio, tai nauja nuostata, kuri leis persikvalifikuoti darbuotojui dar tuo metu, kai jis dirba savo darbo vietoje. Jo nuomone, ši nuostata galės padėti daliai darbuotojų išlikti darbo vietose.
Šie pokyčiai įsigaliotų 2020 m. balandžio 1 d.
Jei prastova – dalis algos iš ES aruodo
Jei darbdavys susidūrė su prastovomis, jam valstybė žada padengti dalį atlyginimų darbuotojams.
Tokiu atveju darbuotojams darbdavys turi mokėti ne mažiau kaip 40 proc. minimalios algos (MMA), likusią dalį iki MMA padengtų valstybė. Tokia nuostata galiotų tris mėnesius ir atitinkamą pataisą Seimui pasiūlęs L.Kukuraitis sako, kad tam būtų panaudojama ir ES parama.
Taip siekiama kovoti su darbuotojų atleidinėjimu susidūrus su prastovomis. Tai kainuotų valstybei 300 milijonų eurų.
Tiesa, konservatorius M.Majauskas domėjosi, iš kur gimė santykis 40X60. „Susimokėti net ir tuos 40 procentų gali būti sudėtinga, kai nėra visai pajamų, pavyzdžiui, restoranams“, – sakė jis.
Ministras teigė, kad taip siekiama kartu užtikrinti, kad darbuotojai gautų bent minimalias pajamas, o darbdaviams esą atsiveria ir daugiau mokesčių lengvatų ir atidėjimų.
Viešbučių ir restoranų asociacija siūlė tokiems darbuotojams mokėti nedarbo išmokas, tačiau ministras teigė, kad nereiktų rinktis šio varianto, kai dar yra galimybė išlaikyti darbą.
Didina skolinimosi limitus
Vyriausybė pirmadienį nutarė Seimui teikti šių metų biudžeto įstatymo pakeitimą padidinti grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų.
Finansų ministras Seimui antradienį pristatė didesniam skolinimuisi reikalingus įstatymo projektus.
Prognozuojant, kad valdžios negautos pajamos šiemet gali siekti 4,21 mlrd. eurų, taip siekiama užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą.
Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė įstatymo pataisą dėl prastovų.
Įpareigos bankus suteikti mokėjimo "atostogas"
Seimas ketina įpareigoti bankus ir kitus paskolų davėjus gyventojams prašant suteikti jiems įmokų mokėjimo „atostogas“ – tokia įstatymo pataisa antradienį svarstoma Seime.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos numato, kad iki trijų menesių truksiančios „atostogos“ būtų suteikiamos, kai žmonės dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių laikinai netenka didžiosios dalies ar visų pajamų.
Vartojimo kredito įstatymo pataisos numato, kad abi šalys gali nustatyti ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį.
„Kad bus masiškai naudojamasi, neteigčiau“, – sakė pataisas pristatęs Biudžeto ir finansų komiteto narys žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Pasak jo, bankai pataisoms nesipriešina.
Dabar paskolos mokėjimą trim mėnesiams gali atidėti trimis atvejais: kai nutrūksta kredito gavėjo santuoka, miršta sutuoktinis ar kuris nors jų netenka darbo arba skolininkas pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Papildomos socialinės garantijos – dirbantiems šalia viruso židinio
Socialinės garantijos bus užtikrinamos visiems užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems asmenims – tokia įstatymo pataisa antradienį svarstoma Seime.
Į šį sąrašą iki šiol patekdavo sveikatos priežiūros darbuotojai, dabar siūloma įtraukti ir uosto darbuotojus, higienos specialistus ir kitas specialybes.
Įstatymą planuojama priimti ypatingos skubos tvarka popietiniame posėdyje.
„Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, esant tokiai situacijai, kai valdoma ypač pavojinga infekcinė liga, tik medicinos arba sveikatos priežiūros darbuotojams numatytos papildomos garantijos“, – pristatydamas projektą sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tuo metu jau dabar stabdant koronaviruso plitimą medikai pasitelkia kitų sričių darbuotojus.
„Siūlome išplėsti ratą darbuotojų, kuriems būtų taikomos socialinės garantijos“, – teigė ministras.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad likviduojant ypač pavojingas ligas užkrečiamųjų ligų židiniuose būtina pasitelkti ne tik sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, bet ir, pavyzdžiui, uosto darbuotojus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, higienos specialistus, kitus.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas numato, kad ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantys žmonės draudžiami darbingumo netekimo atvejams. Darbuotojui mirus nuo tos užkrečiamosios ligos atliekant pareigas, jo sutuoktiniui, vaikams, įvaikiams mokama speciali kompensacija, pats mirusysis laidojamas valstybės lėšomis.
Įstatymas taip pat garantuoja, kad ligos židinyje dirbusiam specialistui netekus dalies sveikatos ir darbingumo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama nuo vienų iki penkerių metų darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
A. Veryga informavo, kad trečiadienį planuoja koronavirusą COVID-19 įtraukti į ypač pavojingų ligų sąrašą. Jame šiuo metu yra šešios ligos, tokios kaip maras, cholera, ebolos virusas, raupai.
Vyks nuotoliniu būdu
Seimui teikiamas projektas, kad dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos ar karantino savivaldybių tarybų posėdžiai galėtų vykti nuotoliniu būdu.
Dėl koronaviruso paskelbtos ekstremalios situacijos metu Vyriausybė taip pat siūlo supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras.
Darbotvarkėje taip pat numatyta atskira opozicijos iniciatyva, kad finansų ministras Vilius Šapoka turėtų atsakyti į klausimus apie numatomas priemones ekonomikai.
Opozicija taip pat siekia, kad naujausią situaciją apie koronaviruso stabdymą parlamentarams pateiktų premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą nuo pirmadienio Lietuvoje įvestas karantinas.
