Parlamentarai priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma nustatyti neapmokestinamų pajamų, gaunamų iš darbdavio natūra, krepšelį. Už tai ketvirtadienį balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo penki, susilaikė 41.
Neapmokestinama suma galėtų siekti iki 5 proc. darbuotojo metų uždarbio, bet ne daugiau kaip vidutinis darbo užmokestis, kuris 2023 metų trečiąjį ketvirtį siekė 2018 eurų per mėnesį.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė priekaištavo, kad taip norima leisti, kad darbdavys darbuotojui kažką nupirktų ir nemokėtų mokesčių.
„Suprantu tokį paprastą verslo interesą tiesiog mokėti mažiau mokesčių ir už dalį atlyginimo nemokėti nei „Sodros“, nei gyventojų pajamų mokesčių.(...) Darbdavys 5 proc. atlyginimo tiesiog galėtų darbuotojui lizinguoti automobilį, nupirkti abonentą į sporto klubą ir už tą dalį nereikėtų mokėti mokesčių. (...) Tai reiškia tiesiog mažiau socialinio draudimo įmokų, mažiau sumokamų mokesčių“, – Seime sakė ministrė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė užuot nustačius daugiau mokestinių lengvatų galvoti apie priemones, kurios skatintų darbdavius didinti darbo užmokestį.
„Kad darbuotojas pats, jeigu nori, nusiperka burgerį, nori – picą, o ne darbdavys jį iš geros rankos pamaitina“, – tvirtino A.Sysas.
Vienas pataisų iniciatorių Laisvės frakcijos nariai Kasparas Adomaitis teigė, kad įteisinus siūlomą krepšelį darbuotojas pats pasirinktų, kokias norėtų gauti naudas iš darbdavio.
„Ar jam svarbiau, kad būtų patogiau nukeliauti į darbą, ar jam svarbiau kažkaip pigiau pavalgyti darbo vietoje iš dalies tai kompensuojant darbdaviui, ar jam geriau įsirengti darbo vietą namuose. Tada nebelieka kelionių į darbą išlaidų ir gauti kažkokią limituotą sumą per metus, kurią būtų galima panaudoti be papildomų mokesčių, mokesčių inspektoriaus įsikišimo ir didelių derinimų“, – aiškino K.Adomaitis.
Pasak jo, minimalų atlyginimą gaunantis žmogus galėtų gauti 2,5 euro per darbo dieną papildomų neapmokestinamų naudų maitinimo paslaugoms, o maksimali suma pagal projektą būtų maždaug 7 eurai. Anot jo, siūloma neapmokestinama suma nėra didelė.
„Tai yra tikrai pakankamai žemos lubos. Niekas, kuris gauna didelius atlyginimus, negalės pilnai pasinaudoti tokia lengvata“, – aiškino K.Adomaitis.
Tuo metu „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlė didinti pajamų natūra dydžius: „Turėtumėme suteikti daugiau pasitikėjimo įmonėms, ypatingai toms, kurios ir deklaruos savo teikiamas naudas darbuotojams“.
„Valstiečių“ frakcijai priklausantis Algimantas Dumbrava pastebėjo, kad liberalizavus pajamų natūra neapmokestinimo tvarką, nukentės darbuotojai, nes sumažės jų apmokestinamosios pajamos ir todėl sumažės įmokos į „Sodrą“, o atėjus pensiniam amžiui mažės ir pensija.
„Lyg ir iš vienos pusės taip būtų patogiau, geriau, bet, kita vertus, žmogus ateityje gali nukentėti“, – svarstė jis.
Anot K.Adomaičio, parengti tokias pataisas paskatino įtarimas dėl kiekvienos naudos, kurią darbuotojas gauna iš darbdavio.
„Per Naujuosius metus Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad kelionės į darbą ir iš darbo bus griežčiau traktuojamos ir kiekviena kelionė bus traktuojama kaip pajamos natūra ir nuo to kiekviena įmonė turės skaičiuoti papildomus mokesčius į valstybės biudžetą“, – tvirtino K.Adomaitis.
Seimas dėl pataisų paprašė Vyriausybės išvados, toliau projektą Seimas svarstys pavasario sesijoje. Pagrindiniu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas.
Pataisos numato, kad neapmokestinamos būtų darbuotojo išlaidos viešajam transportui, įskaitant geležinkelį, vykstant į darbą, taip pat automobilio parkavimui, transporto priemonių – nuo automobilių, iki dviračių ar motorolerių, įsigijimui, nuomai ir dalijimosi paslaugoms, darbo vietos įrengimui namuose, maistui.
Tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas siūlo Laisvės frakcijos nariai K.Adomaitis, Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius, Artūras Žukauskas. Jei Seimas jas priimtų, jos nuo įsigaliotų nuo lapkričio.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais deklaruota bendra pajamų natūra suma buvo 130 mln. eurų, o išskaičiuota pajamų mokesčio suma – 10,2 mln. eurų.
