Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Elektroninių ryšių bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pakeitimus ir toliau jų imsis gegužės pabaigoje.
„Siūlome trijų patikros pjūvių mechanizmą“, – pristatydamas pataisas teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jei pataisos būtų priimtos, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) gautų daugiau teisių aiškinantis tokias Lietuvos ar užsienio įmones bei su jomis susijusius sandorius.
Pavyzdžiui, RRT privalėtų prašyti vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos įvertinti Lietuvoje investuojančių arba prekes tiekiančių įmonių atitiktį nacionalinio saugumo požiūriu.
Dabar RRT neprivalo kreiptis į šią komisiją, kad ji įvertintų būsimus sandorius, aukcionų ar konkursų dalyvius.
Pataisos be kita ko numato, kad nacionalinio saugumo kriterijų neatitinkantys gamintojai ar tiekėjai turės būti pakeisti iki 2025 metų pabaigos.
„Pakankamai ilgas laikotarpis, kad įrangą būtų galima pasikeisti“, – tvirtino L.Kasčiūnas.
Jis neseniai pasiūlė sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. Į jį būtų įtraukti konkretūs Kinijos ir kitų nedemokratinių valstybių gamintojai, kurių įranga gali kelti grėsmę šalies saugumui ir neturėtų būti naudojama Lietuvai diegiant 5G ryšį.
Lietuvos karinė žvalgyba Kinijos „Huawei“ dalyvavimą kuriant 5G tinklą yra įvardijusi kaip rizikos veiksnį dėl komunistinės Kinijos įstatymų, įpareigojančių bendroves dalytis informacija su valdžia.
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ visoje Lietuvoje jau pradėjo diegti naujos kartos „Ericsson“ bazines mobiliojo ryšio stotis, kurios pakeis iki šiol naudotą „Huawei“ įrangą. „Telia Lietuvos“ vadovas Danas Strombergas pernai BNS sakė, kad „Telia“ atsisako „Huawei“ įrangos ir dėl geopolitinių priežasčių.
„Huawei“ atstovai BNS tuomet teigė apgailestaujantys, kad „Telia“ sprendimams įtakos daro geopolitika.
