Antradienį Seimo plenariniame posėdyje bus svarstoma, ar grąžinti seną autorinių sutarčių apmokestinimo tvarką, kuri baigė galioti šių metų sausio 1 dieną. Dar sausio mėnesį tokias įstatymo pataisas įregistravo Kultūros komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Iki šių metų dirbusiems pagal darbo sutartis gyventojams „Sodros“ įmokos buvo skaičiuojamos nuo 100 proc. pajamų, o dirbusiems pagal autorines sutartis – tik nuo 50 proc. pajamų, tačiau šių metų pradžioje mokestinė bazė buvo suvienodinta.
Taigi maždaug pusę metų rašytojams bei kitiems kūrėjams, atlikėjams, iš sporto veiklos pajamas gaunantiems asmenims „Sodros“ mokesčiai yra skaičiuojami nuo dvigubai didesnės sumos.
N.Marčėnaitė: menininkai kovoja, kad išliktų
Pagal autorines darbo sutartis dirbanti ir jau pusę metų daugiau mokesčių nei anksčiau sumokanti menininkė Nomeda Marčėnaitė sako, kad padidėję mokesčiai dar labiau apsunkina gyvenimo sąlygas šalies menininkams.
Menininkai negali imti paskolų banke, net įsivaikinti vaikų negali. Reikia kelerius metus iš eilės rinkti popierėlius, kad įrodytum, jog tavo pajamos yra pakankamos.
„Kartais žmonės klausia, kodėl dailininkams arba rašytojams turėtų būti kitaip? Kitaip neturėtų būti. Mes mokame mokesčius, tačiau neturime jokių socialinių garantijų. Žmonės šito turbūt nežino. Bandymas supriešinti visuomenę yra labai neparankus pačiai visuomenei. Protinga žmonijos dalis puikiai žino, kad savo kultūros nepalaikymas yra genocidas prieš tautą. (...) Menininkų negalima vertinti kaip kažkokių materialių dalykų gamintojų – skaičiuoti, kiek padarė puodelių, ar sakyti – skulptūrų nereikia, nes į jas sriubos neįpilsi“, – 15min kalbėjo N.Marčėnaitė.
Pašnekovės nuomone, menininkai patiria ne tik neigiamą visuomenės požiūrį, bet ir paprasčiausiai kovoja dėl išlikimo.
„Jeigu filharmonijos atlikėjas turi įrodinėti, kad muzikantas yra reikalinga profesija, jau mes turime kritinę situaciją. (...) Žmogui išgyventi nepakanka valgyti, nueiti į tualetą ir pamiegoti. Jam reikia dar labai, labai daug dalykų. Meno jam reikia daug labiau, nei mes galvojame. Tai yra katastrofiška situacija, jeigu bet kokios srities menininkai turi įrodinėti, kad jie turi teisę gyvuoti. O ką jie daro? Ką duoda naudingo? Šitie klausimai mane žlugdo. Manau, kad visuomenė jau yra ligota, jeigu kyla tokie klausimai“, – pasakojo N.Marčėnaitė.
Ji užsiminė, kad menininkams gyvenimas ir taip nėra lengvas.
Mano gaunamos pajamos yra nepastovios. Aš gyvenu iš įvairių užsakymų ir sutarčių, – kalbėjo S.Parulskis.
„Menininkai negali imti paskolų banke, net įsivaikinti vaikų negali. Reikia kelis metus iš eilės rinkti popierėlius, kad įrodytum, jog tavo pajamos yra pakankamos. (…) Pažįstu daug dailininkų, menininkų, kurie norėtų įsivaikinti, bet jiems neleidžia net paskolos pasiimti. Tai ar čia yra normalu? Ar taip turi būti?“ – klausė N.Marčėnaitė.
Pajamos – nepastovios
Menininkė pabrėžė, kad pagal autorines sutartys dirbantys asmenys gauna nepastovias pajamas.
„Mes esame menininkai – freelanceriai. Iš kur galime žinoti, kad šį mėnesį nupirks vieną nulipdytą dubenį, o kitą mėnesį nupirks du? Aš negaliu šito net planuoti. Man už tai atlyginimo niekas nemoka. Jei mane pakviečia į renginį užsiimti puodelių dekoravimu, už kurį aš susimoku mokesčius, turiu pinigų, jeigu nepakviečia – neturiu. Taip, mano pajamos yra neplanuojamos“, – teigia pašnekovė.
-
Rašytojai ir vertėjai su siaubu sutiko žinią apie išaugusius mokesčius: knygų leidybai prognozuojama liūdna ateitis
-
Kultūros komitetas leidėjams ir autoriams suteikia viltį, kad „Sodros“ įmokos didinimas bus atšauktas
-
Seimo komiteto ginčas dėl dvigubai išaugusių mokesčių: Seime žinojo visi, gyventojams nepranešė niekas
Nuo visų pajamų mokesčius menininkams tenka mokėti jau pusmetį. Kaip tai paveikė garsaus rašytojo Sigito Parulskio gyvenimą? O jis sako, kad nieko apie tai ir nežinojo – esą žurnalistė jam šią žinią ir pranešusi.
„Na tai ką daryti. Visiems didėja mokesčiai. Kodėl menininkams, rašytojams, vertėjams turi nedidėti mokesčiai?“ – atrėžė rašytojas. Jis šia tema nedaugžodžiavo. Pašnekovas minėjo, kad dirba pagal autorines sutartis, o pasikeitusia mokesčių tvarka pernelyg nesidomėjo.
„Mano gaunamos pajamos yra nepastovios. Aš gyvenu iš įvairių užsakymų ir sutarčių. (…) Ne, aš nesidomėjau, nes turiu kitų darbų“, – 15min sakė rašytojas.
Menininkai dirba kitaip
Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Aida V.Dobkevičiūtė įsitikinusi, kad knygų leidybos sektoriuje intelektinės nuosavybės perleidimas arba licencijavimas negali būti prilygintas įprastiems darbuotojo ir darbdavio santykiams, kaip kad buvo padaryta sausį įsigaliojus naujai „Sodros“ įmokų tvarkai.
„Savarankiškai kuriantis autorius ar rašytojas tai daro asmenine iniciatyva – jis leidybos įmonei suteikia teisę disponuoti savo kūriniu tam tikroje teritorijoje, nustatytu laikotarpiu ir už tam tikrą atlygį. Suprantama, leidėjas priima riziką ir investuoja į autoriaus kūrinį, dar nežinodamas, ar jis atsipirks finansiškai ir bus populiarus tarp skaitytojų“, – 15min sakė A.V.Dobkevičiūtė.
LLA vykdomoji direktorė priduria, kad Europos šalyse propaguojama kitokia nei mūsų šalyje praktika.
„Mūsų kaimyninėje Estijoje ir Skandinavijos šalyse socialinio draudimo įmokos pajamoms už licencines autorines sutartis apskritai nėra taikomos, nes rašytojo ir leidėjo santykiai nėra laikomi darbiniais – tam sukurtos visiškai kitos finansinės struktūros, kurios puikiai veikia. (...) Knygų leidybos sektorius gal ir negeneruoja tokių didelių pinigų kaip kiti, tačiau kalbama apie lietuvių raštingumą ir tautinio identiteto išsaugojimą, kuris emigracijos fone ir taip atrodo prastai“, – sakė A.V.Dobkevičiūtė.
Nuo sausio galiojančią tvarką kritikuoja ir ekonomistė Rūta Vainienė. Pasak jos, „Sodros“ įmokų pakeitimai dirbantiems pagal autorines sutartis priimti iki galo neįsigilinus į esmę.
„Įvyko nesusipratimas, kuomet buvo atšauktas visas socialinio modelio paketas, tačiau liko galioti „Sodros“ įmokų pakeitimai. Kai kurie iš jų buvo priimti visiškai neįsigilinus į esmę. Pavyzdžiui, neįvertintas autorių gretutinių teisių apmokestinimas, kai pajamos yra gaunamos už pakartotinai leidžiamus kūrinius. Manau, kad kiekvieną kartą apmokestinti socialinio draudimo įmokomis yra neadekvatu“, – 15min sakė ekonomistė.
A.Sysas R.Karbauskio pataisas atmetė, R.Karbauskis – pritarė
Birželio pabaigoje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė R.Karbauskio siūlytoms pataisoms. Komiteto narė Rima Baškienė aiškino, kad parlamentarų nuomonės išsiskyrė.
Komiteto pasiūlymas buvo grąžinti tobulinti ir nepritarti Ramūno Karbauskio įstatymo projektui, kurį jis teikia, teigdamas, kad reikia vėl grįžti prie anksčiau buvusios tvarkos, – aiškino R.Baškienė.
„Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas išsakė savo poziciją. Komiteto pasiūlymas buvo grąžinti tobulinti ir nepritarti Ramūno Karbauskio įstatymo projektui, kurį jis teikia, teigdamas, kad reikia vėl grįžti prie anksčiau buvusios tvarkos“, – 15min sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė.
Tuomet nuspręsta paskirti kitą pagrindinį komitetą – Kultūros. Šis R.Karbauskio vadovaujamas komitetas jo siūlomoms pataisoms jau pritarė bendru sutarimu.
Šių metų sausį įsigaliojusias pataisas Seimas, R.Baškienės tikinimu, priėmė dar 2015 metais.
Į viešumą, kaip jau ne kartą rašė 15min, jos iškilo visiškai netikėtai, tik įstatymui įsigaliojus, todėl sukėlė nemenką erzelį visuomenėje.
