Tam, kad gautų išmoką, savarankiškai dirbantis asmuo turės būti įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pripažintų nukentėjusiais nuo nustatytų karantino ribojimų sąrašą.
Tai lems, kad 257 eurų paramą turbūt gaus mažiau žmonių, nei pavasarį ir vasarą, kai ši išmoka buvo mokama 87 tūkst. savarankiškai dirbantiems asmenims.
Kažkurį laiką valstybė gali horizontaliai paskatinti visus, bet tai gali daryti tik trumpą laiką.
Tąkart valstybei tokios išmokos kainavo 112,2 mln. eurų.
Pataisas, siaurinančias išmoka gaunančių žmonių ratą, teikė kadenciją baigianti Vyriausybė.
Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad valstybė nebeturi galimybių išmokas mokėti iš esmės visiems savarankiškai dirbantiems žmonėms.
„Pagrindinė šitos krizės valdymo filosofija turi remtis solidarumu. Kažkurį laiką valstybė gali horizontaliai paskatinti visus, bet tai gali daryti tik trumpą laiką“, – svarstant pataisas Vyriausybėje sakė ministras.
Vyriausybė taip pat siūlė atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kad 257 eurų išmoka mokama du mėnesius po ekstremalios situacijos ar karantino atšaukimo.
Tačiau Seimas nusprendė, kad išmokos mokėjimas turi tęstis. Tiesa, vieną mėnesį.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės, savarankiškai dirbančiųjų problemos nesibaigia iškart su karantino pabaiga – ir užsakymų, ir klientų skaičius neatsistato greitai.
„Mūsų siūlymas vis dėlto yra, kad savarankiškai dirbantys asmenys turėtų bent vieno mėnesio rezervą ir galimybę atsigauti po karantino“, – sakė politikas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad išmokos pratęsimas vienam mėnesiui po karantino valstybei kitąmet turėtų kainuoti nuo 15 iki 18 mln. eurų.
Už įstatymo priėmimą balsavo 117 parlamentarų, susilaikė du Seimo nariai.
Įstatymas įsigalios sausio 1 dieną.