Ketvirtadienį Seimas patvirtino specialų pokarantininį pagalbos paketą darbdaviams ir per karantiną nukentėjusiems darbuotojams, o taip pat vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems.
Už Užimtumo įstatymų pataisų projektą balsavo 125 Seimo narių, susilaikė 2.
Priėmus šį įstatymą darbdaviams bus mokamos subsidijos dar šešis mėnesius po karantino, ieškantys darbo galės gauti specialią 200 eurų išmoką, o savarankiškai dirbantiems gyventojams 257 eurų valstybės subsidijos mokėjimas tęsis du mėnesius ir po karantino.
Po aršių diskusijų ketvirtadienį Seimas taip pat pritarė vienkartinei 200 eurų išmokai pensininkams ir neįgaliesiems, kurį tiek ekonomistai, tiek opozicija pavadino korupciniu pasiūlymu.
Nors iš Seimo tribūnos skambėjo nemažai kritikos, kad ši išmoka neturės įtakos situacijai šalyje ir yra rinkėjų papirkinėjimas, žymesnio pasipriešinimo ši idėja nesulaukė. Už prieštaringų vertinimų sulaukusį Vienkartinių išmokų įstatymą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė – 6.
Rems skurdžiausiai gyvenančius
Seimas taip pat pritarė ir įvairioms įstatymų pataisoms, skirtoms padėti skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams. Pritarta pataisoms, kuriomis numatyta „vaiko pinigus“ padidinti iki 100 eurų šeimoms, praradusias pajamas dėl karantino, bus kompensuota didesnė būsto šildymo išlaidų dalis vienam gyvenančiam asmeniui, numatytos papildomos pašalpos skurdžiausiems visuomenės nariams, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam nariui siekia iki 137,5 euro.
Priimtos įstatymų pataisos numato paremti įsidarbinusį asmenį, metus jam mokant 50–100 proc. pašalpos.
Bendra visų pokarantininio paketo priemonių vertė – 931,7 mln. eurų, o ši parama paliestų apie 1,4 mln. gyventojų.
Ragino tikslinti biudžetą
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas Seimo posėdžio pradžioje atkreipė dėmesį į Seimo Teismo departamento išvadą, kad jei didinant išlaidas kyla papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis, būtina tikslinti ir biudžetą.
„Nežinau, kaip atrodo biudžetas, kaip atrodo valstybės finansinė situacija. Gal jūs žinote, kaip atrodys skola, kaip atrodys valstybės biudžeto deficitas? Jei siūlome mokėti vienkartines išmokas iš valstybės biudžeto pervedimui į „Sodrą“, tai iš ko „Sodra“ mokės bazines pensija, jei iš tų pačių pinigų bus mokama ir vienkartinė išmoka? Negalima taip nerimtai elgtis su valstybės finansais“, – tvirtino M.Majauskas, pridūręs, kad svarsto atsiimti kai kuriuos savo pasiūlymus, kurie didintų išlaidas.
Sutarė, kad padės išsaugoti darbo vietas
Dėl Užimtumo įstatymo paketo reikalingumo Seimo narių nuomonės buvo vieningos.
„Šiais pakeitimais siekiama išsaugoti darbo vietas ir garantuoti minimalias pajamas, kai dirbti neįmanoma“, – tvirtino Gintarė Skaistė, tačiau pridūrė, kad padaryta ne viskas ir likę spragų, kurias reikės užpildyti vėliau.
„Valstietė“ Virginija Vingrienė pridūrė, kad šiuo įstatymu numatyta dvigubai didesnė parama inovatyviems, aplinkai draugiškiems, „žaliems“ verslams.
O „valstietis“ Tomas Tomilinas tvirtino, kad šis įstatymas tęsia ir stiprina kovą ir balandį patvirtintas priemones, kurių pagrindinis akcentas – darbo vietų kaštų padengimas ir pagalba verslui.
Iš numatytų priemonių jis išskyrė 5 tūkst eurų subsidiją verslams, kurie negali tęsti veiklos ir turi persiorientuoti, taip pat Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pritartam pasiūlymui du mėnesius po karantino pratęsti 257 eurų išmoką savarankiškai dirbantiems.
O siūlomą nauja išmoka darbo ieškantiems žmonėms, T.Tomilino nuomone, galėtų tapti nuolatine priemone.
„Ypatingai džiaugiuosi nedarbo paieškos išmoka – sutarėm, kad seniai reikėjo tokios priemonės, nes turime pagalvę, kaip palaikyti žmogų, kai „Sodros“ išmoka pasibaigs. 200 eurų pusės metų išmoka jiems yra „gyvybės ir mirties klausimas“. Galime sutartis, kad ši išmoka būtų pastovi priemonė, reikia praktikos, biudžeto peržiūros, bet manau, kad ši priemonė tikrai pasiteisins“, – teigė Seimo narys.
Kad Užimtumo įstatymo pataisos, skirtos išsaugoti darbo vietas, yra pačios svarbiausios pritarė ir socialdemokratas Algirdas Sysas, siūlęs šiam tikslui numatyti ir siūlomas 200 eurų vienkartines išmokas.
Daugiausiai aistrų kelia 200 eurų išmokos
Seimo nariai sutarė, kad Užimtumo įstatymų pataisų paketas, numatytas padėti pajamas praradusiems verslui ir gyventojams, reikalingas, tačiau vienkartinių 200 eurų išmokų pensininkams pasiūlymas sulaukė audringų diskusijų.
Seimo nariai pripažino, kad tai socialiai jautrus klausimas, todėl balsuoti prieš neišeina, tačiau atkreipė dėmesį, kad pasiūlymas teikiamas prieš pat rinkimus, nes lėšas siūloma išmokėti rugpjūtį.
Liberalas Eugenijus Gentvilas Seimo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad šis pasiūlymas dėl 200 eurų išmokos keičia visą kovos su krize koncepciją.
„Mes Seime davėme sutikimą Vyriausybei pasiskolinti 5 mlrd. eurų, nes buvo sakoma, kad jie bus reikalingi paremti nukentėjusius ekonominės krizės metu – praradusius darbą, pajamas, nutraukusius veiklą. Ir staiga geraširdiška Vyriausybė keičia koncepciją – 182 mln. eurų paskirkime tiems, kurie neprarado nieko. Tikrai gražu, bet davėme sutikimą skolintis 5 mlrd. eurų ne paremti tuos, kurie nieko neprarado, o tuos, kuriems prarado“, – pabrėžė E.Gentvilas, pridūręs, kad pinigai „sraigtasparnio“ principu dalinami prieš rinkimus.
Tuo tarpu parama verslams, kaip primena E.Gentvilas, katastrofiškai vėluoja – Švedija jau paskyrė 60 proc. suplanuotos paramos, Vokietija – 48 proc., o Lietuva – tik 0,9 proc.
Vienkartinę išmoką kritikuojantis socialdemokratas Algirdas Sysas pridūrė, kad būtų žymiai naudingiau, jei šitos lėšos būtų nukreiptos į užimtumo didinimą – skirtos pirmiausia tiems, kurie praranda darbą.
Jis tvirtino, kad skurdas labiausiai palies darbingo amžiaus asmenis, o ne pensininkus ir pašalpas gaunančius gyventojus.
„Visos tendencijos rodo, kad ne pensijas gaunantys, ne išmokas, o dirbantieji labiausiai praras pajamas ir jie labiausiai padidins skurdą patiriančių žmonių ratą. Kalbant apie vienkartinių išmokų įstatymą ar 200 eurų įstatymą, tai jam numatyti 182 mln. eurų geriau pasitarnautų dirbantiesiems“, – pabrėžė A.Sysas.
„Apskritai, balsuoti už – blogai, balsuoti prieš – blogai. Diskusiją stebi ne vienas vyresnio amžiaus gyventojas ir kiekvienas norėtų gauti dar didesnę išmoką žinant pensijų lygį Lietuvoje“, – kad Seimo nariams apsispręsti sudėtinga pripažino A.Sysas.
Tačiau, pasak jo, šių vienkartinių išmokų nauda tik trumpalaikė, o patys pensininkai ir išmokų gavėjai praras žymiai daugiau nei gaus, nes lėšas išdalinus, o ne skyrus rinkai, mažės „Sodros“ įmokos mažėja.
Tuo tarpu T.Tomilinas išreiškė nuostabą dėl komentarų, kad pensininkai nepatyrė nuostolių dėl karantinų.
„Manote, kad pensininkai nepatyrė nuostolių uždaryti du mėnesius namuose? Neturėjo planų uždirbti, nuvažiuoti kažkur, padėti anūkams ir vaikams? Man keista girdėti argumentus, kad jie nenukentėjo nuo krizės“, – sakė T.Tomilinas.
Seimo narys citavo statistiką, kad pernai absoliutaus skurdo rodiklis buvo 5,1 proc., o šiemet be valstybės pagalbos paketo jis galėtų padidėti iki 8,1. Pažeidžiamiausios visuomenės grupės, pasak jo, nuo 65 metų amžiaus ir 50–64 metų amžiaus grupėje.
„Su visomis priemonėmis, paketu, mes turėsime prognozuojamą absoliutaus skurdo sumažėjimą iki 4,3 proc. Reiškia, kad priemonės suveiks teigiamai net esant tokiai situacijai. Aišku, tai tik prognozės. Jei išmesime šitą priemonę, kuri sudaro 20 proc. bendro paketo, to skurdo sumažėjimo rodiklio nematysime, kaip savo ausų“, – argumentavo T.Tomilinas.
Seimo nariai taip pat pateikė siūlė diferencijuoti vienkartines išmokas, priklausomai nuo pajamų, o Seimo opozicija ragina jas išmokėti per keturis mėnesius nuo birželio, tačiau Seimas tokiems pasiūlymams nepritarė.
Subsidijos darbdaviams – pusę metų
Viena svarbiausių priemonių pokarantininiame pakete – pratęsti subsidijas už darbo vietų išsaugojimą.
Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą mokantiems darbdaviams valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti. Darbdaviams jau išmokėta 12,4 mln. eurų subsidijų.
Nuo šiol darbdaviai gaus subsidijas dar pusę metų pasibaigus karantinui. Numatoma, kad didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų.
Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 100–30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto. Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc., kitus du – 50 proc. ir paskutinius du mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.
Planuojama, kad ši priemonė pasieks 210 tūkst. darbuotojų, jai numatoma skirti 380 mln. eurų.
Išmokos gyventojams
Pokarantininiame pakete numatyta ir įvairiausios išmokos gyventojams.
Numatoma pusę metų skirti darbo paieškos išmoką tiems, kurie neturi teisės į nedarbingumo išmoką – ji siektų 200 eurų. Skaičiuojama, kad darbo netekti galėjo apie 200 tūkst. gyventojų, tad paramai jiems būtų skirta apie 265 mln. eurų.
Seimas apsisprendė didinti paramą savarankiškai dirbantiems gyventojams ir 257 eurų valstybės subsidiją mokėti ne tik per karantiną, bet ir du mėnesius po jo. Be to, bus skirta subsidija, kai dėl koronaviruso krizės įtakos smulkieji verslininkai nutars persikvalifikuoti, pakeisti veiklą ir sau įkurti naują darbo vietą – iki 11,5 minimalios algos (5 025,5 euro į rankas).
Ketvirtadienį Seimas palaimino 200 eurų vienkartinės išmokos pensininkams ir įvairių pašalpų gavėjams skyrimą.
Išmoką, kuri bus išmokėta rugpjūtį, gaus 910 tūkst. gyventojų: senatvės pensininkai, netekto darbingumo, našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, socialinės ir dar kelių šalpos pensijų, taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai.
Iš viso tokiai išmokai numatyta 182 mln. eurų.