Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė mano, kad mokesčiui po svarstymo bus pritarta, o diskusija vyks daugiausia dėl to, kam panaudoti pinigus.
„Vyriausybės variantas turėtų būti apgintas. (...) Toks palaikymas yra egzistuojantis. Nėra ribinis, nėra ant plauko. Neturėčiau signalų, kad galėtų projektas nejudėti toliau į priekį“, – BNS sakė M.Lingė.
Seimas balsuos dėl opozicijos atstovų siūlymo dalį įnašo lėšų numatyti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.
M.Lingė pripažino, kad abu balsavimai – dėl lėšų panaudojimo ir dėl viso projekto – nebus identiški.
„Vienu atveju, bent jau lėšų panaudojimo klausimu tikimės, kad ir koalicijos partneriai ir toliau laikysis deklaruojamų nuostatų, o dėl pačio įstatymo... Iš balsavimo komitete proporcijų galima manyti, kad turėtų sulaukti palaikymo“, – svarstė komiteto pirmininkas.
Projektą svarstant BFK-te prieš įnašą balsavo vienintelis valdančiųjų atstovas Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas, kiti įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai pritarė bendru sutarimu.
Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.
Mokestis siūlomas šalies bankams, kurie, prognozuojama, uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius anksčiau sakė, kad solidarumo įnašas gali trečdaliu sumažinti bankų pelningumą, bet šiemet vis tiek jis turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai – 1,2 mlrd. eurų.
