„Už“ pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, „prieš“ buvo 39, o susilaikė 20 parlamentarų.
Priėmus pataisas, akcizas didės gamtinėms ir naftos dujoms, durpių briketams, akmens angliai, koksui ir lignitui bei populiarumo neprarandančiam dyzelinui.
Šiuo metu dyzelino akcizas siekia 372 eurus už 1000 litrų, o bešviniam benzinui taikomas žymiai didesnis tarifas – 466 eurai už tūkstantį litrų (turinčiam švino – 579 eurai už 1000 litrų).
2024 m. akcizas dyzelinui augs iki 466 eurų už tūkstantį litrų, 2025 m. – iki 500 eurų už tūkstantį litrų.
Opozicija: tai išaugins kainas
„Darbietis“ Valdemaras Valkiūnas siūlymui nepritarė ir teigė, kad už jį balsuos tie, kurie nori, jog „kainos pakiltų, o Lietuva būtų mažiau konkurencinga“.
Jam antrino ir Aidas Gedvilas, kuris sakė, kad jau dabar Lietuva tarp kaimynių lyderiauja savo aukštomis kainomis, o padidinus akcizus jos dar labiau augs.
„Seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių prekių ir tų pačių degalų. Retorinis klausimas – kaip jūs galvojate, kiek padidės svetur apsipirkinėjančių Lietuvos piliečių skaičius? Mes kiekvienais metais tampam vis brangesnė šalis ir šiandien priimame įstatymo projektą, kurie didins akcizo tarifus, o jie irgi darys įtaką prekių ir paslaugų kainoms“, – teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis A.Gedvilas.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad žalioji transformacija yra bendra europinė tendencija, į kurią reikia žiūrėti ne kaip į naštą.
„Tai yra galimybė transformuotis, persiorientuoti prie mažiau taršių sprendimų. Tam suplanuota per ateinantį laikotarpį virš 6 mlrd. eurų. Supraskime ir mūsų pačių atsakomybę, kad jei nebus sprendimų, bus tam tikra našta ateities kartoms, kurioms reikėtų mokėti ir baudas už įsipareigojimų nevykdymą. Jeigu nesumažinsime emisijų kiekio iki 2030 m., gali grėsti 700 mln. eurų baudos“, – teigė M.Lingė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika sakė, kad laikas didinti akcizus yra netinkamas.
„Prieš dvejus su puse metų buvo laikas kalbėti apie pokyčius, kai buvo kalbama, kad bus pasiūlyta nauja alternatyva automobilių registracijos mokesčiui. Apie tai dabar niekas nekalba ir dar siūloma užkabinti du papildomus akmenis Lietuvos gyventojams po kaklu. Tai yra akcizas ir CO2 dedamoji. Tai reiškia, kad mokėsime už taršą, kurią sukelia pravažuojantis pro Lietuvą transportas“, – tvirtino jis.
Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis siūlymui taip pat nepritarė.
„Lietuva yra tranzitinė šalis ir teikiamas projektas išeliminuos Lietuvą iš tranzitinės šalies gretų kuro prasme. Lenkijos pasienyje įsikurs degalinės ir tokiu atveju prisidėsite prie Lenkijos biudžeto kūrimo. Suma, kurios Lietuva gali netekti, yra 300 mln. eurų“, – sakė R.Žemaitaitis.
Į tai aplinkos ministras Simonas Gentvilas atšovė pastaba, kad jei būtų „R.Žemaitaičio valia, jis ir rusiškos naftos nesankcionuotų“.
„Vidutinis Lietuvos gyventojas per metus perveda apie 2 tūkst. eurų į užsienio sąskaitas. 6 mlrd. eurų išsiunčiama į užsienio sąskaitas iš Lietuvos už importuojamą kurą, elektrą ir iki šiol tai buvo siunčiama į Rytus. Lietuva vis dar yra priklausoma nuo iškastinio kuro ir šiandien mes transformuojamės“, – teigė ministras.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius taip pat tikino, kad tai padidins infliaciją.
„Mes esame tranzitinė šalis ir visada akcizų politika buvo derinama su kaimyninėmis šalimis – Latvija, Lenkija, Estija. Šiuo atveju Lietuva yra nedidelė šalis ir manau, kad degalai bus pilami Latvijoje ir Lenkijoje. Kalvarijoje, pavyzdžiui, kuri yra mažiausia savivaldybė, sunaudojama 8 proc. dyzelino nuo viso šalies kiekio. Tai reiškia, kad tranzitinis transportas pasienyje pilasi degalus“, – teigė A.Butkevičius.
Išimtys žemės ūkiui
Akcizai benzinui nesikeis, tačiau jam, kaip ir dyzelinui, būtų įvesta papildoma anglies dvideginio dedamoji.
Benzinui ji 2024 m. siektų 24 eurus, o 2030 m. augtų iki 144 eurų už tūkstantį litrų.
Dyzelinui 2025 m. anglies dedamoji sudarytų 26,2 euro už tūkstantį litrų, o palaipsniui iki 2030 m. pasiektų 157,2 euro.
Tuo metu dėl CO2 dedamosios benzinas ir dyzelinas 2025 metais brangtų 2–3 centais, 2026 metais – maždaug po 5 centus, 2028 metais – po 10 centų, o 2030 metais – 14–16 centų.
Tiesa, žemdirbių naudojamam žaliajam dyzelinui nebus įvesta nei didesnių akcizų, nei anglies dvideginio dedamosios, nors pirminiame plane buvo numatyta taikyti lubas šiai kuro rūšiai. Visgi idėjos atsisakyta nutarus, kad tai gali pakenkti Lietuvos žemdirbių konkurencingumui.
Tuo metu ekonomistai 15min anksčiau sakė, kad nors veiksmų šioje srityje imtis reikia, Lietuva gali pralaimėti konkurencinę kovą su kaimyninėmis šalimis.
„Lietuva yra valstybė su maža atvira ekonomika ir vienas lauke – ne karys. Mes negalime turėti tokios strategijos, neapsitarę su kaimyninėmis šalimis, nes gali būti, kad jeigu mes kelsime akcizus, o kitos šalys nekels arba kels lėčiau, didžiulis srautas pirkėjų pirks degalus aplinkinėse šalyse“, – anksčiau sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Asta Kazlauskienė savo ruožtu tvirtino, kad akcizų degalams didinimas pakels sektoriaus išlaidas, tačiau norimo rezultato kovojant su klimato kaita ir aplinkos tarša neduos.
„Akcizų didinimas savaime netaps paskata transporto sektoriui modernizuoti savo transporto parką ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai tik kels sektoriaus išlaidas ir mažins galimybes nenuostolingai vystyti verslą. Keliant akcizus degalams, būtina į situaciją žvelgti kompleksiškai“, – sakė TIA vadovė.
