Už tai numatančias Technologijų ir inovacijų įstatymo pataisas balsavo 114 Seimo narių, susilaikė 15.
Pertvarkos metu į vieną agentūrą ketinama konsoliduoti visas su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusias valstybės funkcijas. Jas šiuo metu atlieka kelios įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). „Versli Lietuva“ ir LVPA bus sujungtos į vieną naują agentūrą. Tai planuojama atlikti kitų metų pirmojoje pusėje.
„Vykdoma reforma padės Lietuvai užtikrinti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą ir jos plėtrą, sudarys sąlygas mūsų šalies įmonių proveržiui tarptautiniu mastu ir didins jų konkurencingumą. Inovacinės veiklos skatinimo funkcijų sutelkimas vienoje agentūroje padės geriau išnaudoti turimus valstybės išteklius, sukurs efektyvų verslo aptarnavimą pagal „vieno langelio“ modelį ir sumažins administracines išlaidas. Neabejoju, kad Lietuvos ekonomika greitai pajus šių pokyčių naudą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Naująją agentūrą nuspręsta kurti atsižvelgus į Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas.
Šios institucijos ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos inovacijų politikos sistema yra per daug fragmentuota, o parama – sunkiai prieinama. Todėl Inovacijų agentūros veikla padės išvengti fragmentiškumo – ji taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą ir visus inovacinės veiklos etapus nuo idėjos plėtojimo iki produktų pateikimo rinkai. Planuojama, kad įsteigus Inovacijų agentūrą per metus pavyks sutaupyti apie 1,8 mln. eurų.
Kuriama Inovacijų agentūra turės viešosios įstaigos statusą ir bus tiesiogiai pavaldi Ekonomikos ir Inovacijų ministerijai. Tai leis lanksčiai įgyvendinti su technologijų ir inovacijų skatinimu susijusias funkcijas. Jungtinė agentūra ir toliau vykdys dabar atskirai dirbančių agentūrų funkcijas – skatins eksportą, konsultuos verslą.
Inovacijų reforma taip pat turėtų padidint aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportą. Šiuo metu jis sudaro apie 14 proc. viso Lietuvos eksporto, o inovacijų reformos dėka šį rodiklį iki 2030 m. tikimasi padvigubinti. Planuojama, kad reforma paskatins šalies įmonių produktyvumą ir jis 2030 m. pasieks ES vidurkį.
Aktyvės mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bus skirta daugiau lėšų. Numatoma, kad inovacijų vystymo Lietuvoje prioritetai bus sutelkti biotechnologijų, pažangios gamybos, informacinių ir ryšių technologijų srityse.
