Seimas ketvirtadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui 2020-2021 metais taikyti penktadaliu didesnį bazinės pensijos indeksavimo koeficientą nei planuota. Tai leis kitąmet papildomai padidinti pensijas 3,5 euro.
Dar apie 30 eurų pensijos nuo kitų metų didės ir dėl anksčiau įstatymuose įtvirtinto pensijų indeksavimo.
Priminė, kad 40 proc. pensininkų skursta
Už papildomą prezidento G.Nausėdos siūlytą pensijų didėjimą parlamentarai balsavo vienbalsiai – už pasisakė visi 103 balsavę Seimo nariai.
Visi Seimo posėdžio metu kalbėję parlamentarai siūlė pritarti šiam įstatymo projektui.
Socialdarbietis Antanas Vinkus priminė, kad per 40 proc. pensininkų gyvena skurde, todėl agitavo kolegas pritarti prezidento G.Nausėdos pasiūlytoms įstatymo pataisoms.
Konservatorius Mykolas Majauskas citavo statistiką, kad pensininkų, gyvenančių skurdo rizikoje nuo 2014 iki 2018 metų padvigubėjo nuo 20 proc. iki 40 proc.
„Esame pačioje blogiausioje situacijoje per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Dar blogiau, kad esame ir absoliučiame dugne visoje Europos Sąjungoje kartu su Latvija ir Estija. Metai iš metų Vyriausybės neskyrė pakankamo dėmesio pensininkų problemai. Nors iš esmės problemos šis siūlymas nesprendžia, bet tai jau yra šis tas – tendencija ir kryptis teisinga”, – sakė M.Majauskas.
„Valstietė“ Rima Baškienė priminė, kad pensijos kitąmet 8,11 proc. didės dėl seniau įstatymuose įtvirtinto indeksavimo, o Prezidento pasiūlytas aktas dar paspartins šį pensijų augimą.
„Tai pareikalaus iš biudžeto 32 mln. eurų, bet lėšos surastos. Mes siūlėme didinti ne tik bazinę, bet ir papildomą pensijų dalį ir nutarėme, kad tai bus padaryta 2021 metais“, – sakė ji.
Parlamentarė taip pat tvirtino, kad apie pensijų augimą leidžia galvoti „Sodros” sukauptas pusės milijardo eurų rezervas.
Sieks dvilypės pensijų didinimo sistemos
Prezidento G.Nausėdos patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sveikino tokį Seimo sprendimą ir tvirtino, kad nuosekliai sprendžiant pensininkų skurdo problemą, netrukus pasimatys ir rezultatai.
„Pensijos turi augti šiek tiek sparčiau negu vidutinės pajamos, nes tik taip galima sumažinti santykinio skurdo problemą, kuri yra tokia didelė. Skurdo lygis labai didelis, pensijos labai mažos, todėl pokyčiams reikės laiko, labai daug resursų. Bet turime tokį tikslą ir jo nuosekliai siekiant bus rezultatas“, – tvirtino S.Krėpšta.
Pasak jo, prezidento siūlyme yra įtvirtintas principas, kad Vyriausybė kitais naujais turi pateikti naują įstatymo projektą, kuriuo numatytų ilgalaikę strategiją, kaip turi būti didinamos pensijos.
„Žvelgiant į ateitį norime binarinės sistemos – būtų bendras indeksavimas ir papildomas, pririštas prie konkrečių problemų sprendimo“, – sakė prezidento patarėjas.
„Tikimės, kas pirmas žingsnis prives prie sniego gniūžtės efekto ir pensininkų skurdo problema bus išspręsta“, – pridūrė S.Krėpšta.
Pensijos didės daugiau nei 30 eurų
Bazinės pensijos indeksavimo koeficientas nuo 2020 metų liepos papildomai didės 1,83 procentinio punkto, o nuo 2021 metų – dar 1,91 punkto.
Valstybės biudžete papildomam pensijų didinimui nuo kitų metų liepos numatyta skirti 15,9 mln. eurų.
Dėl ankstesniais teisės aktais įtvirtinto indeksavimo kitąmet pensijos didės apie 30 eurų. Vidutinė senatvės pensija nuo sausio 1 dienos kils 30 eurų iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro (iki 397 eurų).
Vis daugiau pensininkų skursta
15min primena, kad prezidentūra mokestines pataisas aiškina poreikiu padidinti senatvės pensijas ir mažinti pensininkų skurdą – tam reikia daugiau pinigų.
2021 metais G.Nausėda siūlo prie būsimo bazinės pensijos augimo pridėti dar 1,91 proc. punkto.
Prezidentūra aiškina, kad Lietuvoje pernai skurdo lygis buvo didžiausias 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – sudarė 37,7 proc. Skurdas per metus padidėjo 4,3 proc. punkto.
Vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos.
Pensijos 2018 m. siekė 0,4 vidutinio darbo užmokesčio – per metus šis santykis sumažėjo. Palyginimui, Skandinavijos šalyse pensininkai gauna 0,54–0,58 atlyginimo, lyginama aiškinamajame rašte.
Prezidentūra argumentuoja, kad artėjantį dešimtmetį dirbančiųjų skaičius, tikėtina, mažės, todėl pagal esamą indeksavimo tvarką pensijos atsiliktų nuo darbo užmokesčių. Todėl siūloma, kad bazinės pensijos „nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis“. Priešingu atveju demografinės „duobės“ lemtų santykinį pensijų mažėjimą.
Finansų ministerija prognozuoja, kad atlyginimai kitąmet augs mažiau nei pensijos – 7,4 proc.
