Svarstant Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, už pakeitimus balsavo 64, prieš 16, susilaikė 26 Seimo nariai.
Valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad sprendimais pagerinama „Sodros“ situacija.
„Šiuo sprendimu pageriname „Sodros“ situaciją. Ir bazinė pensija tampa valstybės biudžeto atsakomybe. Svarbiausia, kad pakeitimo normai ir pensijų dydžiui didžiausią įtaką turi mūsų atlyginimai ir tai yra mūsų didžiausias skaudulys“, – kalbėjo T.Tomilinas.
Opozicinių konservatorių atstovė Gintarė Skaistė teigė, kad sprendimai silpnins ir „Sodrą“, ir antrąją pensijų kaupimo pakopą.
„Nors įstatyme yra gerų dalykų, kuriuos galėtume paremti, bet yra ir kitų dalykų, turbūt reiktų žiūrėti į visa sistemą kompleksiškai, jeigu sakoma, kad „Sodros“ reputaciją čia geriname, tai mano atrodo, kad silpniname pirmąją pakopą. Nors bazinę pensiją pervedame į valstybės biudžetą, bet papildomai pinigų neatsiranda. Viską perkeliame ant privačių pensijų fondų pečių. Mes tikrai susilpniname ir antrąją pensijų pakopą“, – Seimo posėdyje kalbėjo G.Skaistė.
Parlamentarai atskirai pritarė „Sodros“ luboms, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), o Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), iš pradžių nepritaręs, vėliau palaimino kompromisinius siūlymus.
T.Tomilinas teigė, kad tai yra vienas esminių reformos klausimų.
„Svarbiausia diskusija (...). Minėtu siūlymu grįžtama prie „Sodros“ lubų, pradedant kitais metais nuo 120 vidutinių atlyginimų dydžių (VDU), ir palaipsniui mažėjant iki 60 VDU. Socialinių reikalų ir darbo komitetas ne iš karto pritarė siūlymui, bet taip pat svarbu, kad komitetas pakoregavo siūlymą“, – teigė T.Tomilinas.
Jeigu Seimas galutinai pritartų, 2019 metais lubos būtų taikomis pajamoms, siekiančioms 120 metinių VDU (pirmąjį šių metų ketvirtį – 895 eurai), 2020 metais – 84, o 2021 metais – 60 VDU. Vyriausybė pradžioje siūlė, kad „Sodros“ lubos bus taikomos visai socialinio draudimo įmokai, vėliau nuspręsta, kad jos negaliotų įmokos daliai, apimančiai privalomąjį sveikatos draudimą.
Tikimasi, kad dėl lubų sumažėjusias „Sodros“ įplaukas kompensuos progresinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Konservatorių atstovas Rimantas Jonas Dagys teigė, kad dėl sprendimo „Sodra“ neteks pajamų.
„Vieną kartą komitetas nepritarė, kita dieną pritarė. (...) Jau pirmais metais netektys į „Sodrą“ – 5 mln. eurų, toliau leidžiant lubas, jos (netektys – BNS) didėja eksponentiškai. Siūlau nepritarti“, – argumentavo R.J.Dagys.
Tikimasi, kad dėl lubų sumažėjusias „Sodros“ įplaukas kompensuos progresinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Seimas per svarstymą atskirai pritarė ir pakoreguotam Vyriausybės siūlymui, konsoliduojant darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas pastarojo pusėje, nustatyti, kad darbuotojo bendras socialinio draudimo įmokos tarifas siektų 19,5 proc., o darbdavio – 1,47 proc. Vyriausybė iš pradžių siūlė 18,5 proc. tarifą.
Tokios korekcijos iniciatorius „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė, kad ministrų kabineto siūlymas buvo nepriimtinas.
„Pradinis Vyriausybės siūlymas buvo visiškai nepriimtinas. Šitam tarifui – 19,5 proc. – tikrai reikia pritarti (...). Šitame etape siūlau palaikyti sprendimą ir toliau judėti su mokestiniais klausimais“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Projektais numatoma sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas, o darbuotojo darbo užmokestį „popieriuje“ perskaičiuoti didinant jį 1,289 karto. Pagal svarstomus pasiūlymus, darbuotojas mokėtų pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviams liktų mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas.
Galutinis balsavimas dėl naujų nuostatų priėmimo numatytas birželio 28 dieną.
Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau po 1 procentinį punktą sumažinus „Sodros“ įmoką ir GPM tarifą, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.
Todėl kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus – jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o jie patys prisidės 4 proc. nuo atlyginimo (4+2 schema).
Po mokesčių konsolidacijos (kai atlyginimai „popieriuje“ išaugs) kaupimo procentai šiek tiek keistųsi ir kaupimo formulė būtų tokia: 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.
