Biudžetas tikslinamas siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, subsidijuoti smarkiai išaugusias elektros ir dujų kainas gyventojams, teikti pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams bei palaikyti daug pajamų netekusių geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas paragino ir valdančiuosius, ir opoziciją pritarti biudžeto patikslinimui ir pradėti ruoštis sunkiam darbui formuojant 2023 metų biudžetą.
Tuo metu tame pačiame komitete dirbantis demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Algirdas Butkevičius piktinosi, kad per svarstymus „per daug buvo populizmo“ ir neįvertinama tai, kad jau liepą gali būti ekonomikos recesija.
„Neišgirdau nė vienos priemonės, kuri garantuotų einamąsias išlaidas ilguoju laikotarpiu tvariomis pajamomis“, – pridūrė jis.
Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad Vyriausybė neatsižvelgė į kelių ministerijų prašymus numatyti papildomų lėšų viešiesiems pirkimams finansuoti.
„Įmonės, kurios šiandien laimėjo konkursus, atlieka statybos darbus, kelių tiesimo darbus, renovacijas, išaugus infliacijai ir kainų skirtumams, kad būtų bent iš dalies skiriami pinigai, kad sutartys nebūtų nutraukiamos“, – kalbėjo jis.
R.Žemaitaitis piktinosi, kad užuot didinus žmonėms atlyginimus, „į dešinę ir į kairę“ dalijamos pašalpos, lengvatos šildymui, elektrai, dujoms. Pasak jo, dėl to septynioms privačioms elektros tiekimo įmonėms atiteks apie 170 mln. eurų.
Parlamentaras apgailestavo, kad Seime atsisakyta svarstyti pataisas dėl dar vieno elektros rinkos liberalizavimo atidėjimo: „Prabalsavote prieš leisdami privačiam sektoriui papildomai uždirbti 5-7 centrus nuo vienos kilovatvalandės. Jeigu pažiūrėsite į šitų įmonių, kurios dirbo 2021 metais, veiklos ataskaitas, tai jų pelnais kaip tik tai ir parodo, kiek jie uždirbo nuo kilovatvalandės“, – Seime aiškino R.Žemaitaitis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad dar kartą Vyriausybės pakoreguotas tikslinamas biudžeto projektas nuo pirminio varianto nesiskiria.
„Pakeitimai yra tų pačių asignavimų ribose“, – Seime antradienį teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Rezervinio fondo sąmata tikslinama į jį pervedant 43,4 mln. eurų.
Perskirsčius Žemės ūkio ministerijos asignavimus 143 tūkst. eurų numatyta Ukrainos karo pabėgėlių gyvūnų ženklinimui, ligų profilaktikai bei vakcinavimui, peržiūrėjus Finansų ministerijos asignavimus Generalinei prokuratūrai numatyta 150 tūkst. eurų įgriuvusio Kėdainių prokuratūros stogo remontui.
Energetikos ministerijos asignavimai perskirstomi skiriant 10,9 mln. eurų užsitęsus Ignalinos atominės elektrinės mažų ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų atliekyno įrengimui.
Vyriausybės posėdyje pirmadienį ji sakė, kad po pirmojo svarstymo Seime koreguojant biudžeto projektą atlikti keli formalūs perskirstymai, kurie, pasak jos, deficito nekeičia – jis lieka 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, papildomi pinigai taip pat bus skiriami karo Ukrainoje pabėgėliams ir geležinkelių infrastruktūrai.
Valstybės kontrolė sako, kad šios išlaidos didins infliaciją, be to, jie paskirstomi vienodai visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į tai, kiek ir kokios energijos jie suvartoja. Lietuvos bankas kompensacijas vadina brangiomis ir socialiai mažai teisingomis.
Biudžeto priėmimas numatytas gegužės 17 dieną.
2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.
