Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstys Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas dėl kaitinamojo tabako gaminių prieinamumo griežtinimo.
Dėl kaitinamojo tabako gaminių prieinamumo griežtinimo dar turės balsuoti Seimas – tai Lietuva turi padaryti iki liepos 23-osios. Gamintojus siūloma įpareigoti ant pakuotės įspėti apie žalą sveikatai, taip pat drausti įvairių kvapų ir skonių gaminius.
Vyriausybė siūlo uždrausti prekiauti pridėtinio kvapo ar skonio kaitinamojo tabako gaminiais, kurių bet kokiuose komponentuose: filtruose, popieriuje, pakuotėse, kapsulėse yra kvapiųjų medžiagų, leidžiančių pakeisti kvapo ar skonio stiprumą ar jų dūmo sodrumą.
Toks draudimas jau taikomas cigaretėms ir joms sukti skirtam tabakui, tačiau kaitinamojo tabako gaminiams negalioja kvapų ir skonių draudimas.
Be to, siūloma panaikinti išimtį, kad rūkomieji kaitinamojo tabako gaminiai gali būti be įspėjimo apie galimą žalą sveikatai. Tačiau bedūmiuose gaminiuose toks įspėjimas turės išlikti.
Palaikytų rūkomųjų ir bedūmių gaminių vienodą žymėjimą
„Valstietis“, Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga siūlė suvienodinti žymėjimą abiem šių gaminių rūšims – ir rūkomiesiems, ir bedūmiams.
„Priemonės į teigiamą pusę, bet, mano supratimu, šiuo reglamentavimu nėra suvienodinimo iki galo su kitais įprastiniais tabako gaminiais. Kalbama apie skoninius, kvapinius priedus, bet žymėjimo tokio paties kaip įprastiniams vadinamiems konvenciniams tabako gaminiams nėra, todėl aš tam tikras pastabas, kai buvo teikiama plenarinio posėdžio metu, išsakiau ir raginau ministeriją plačiau pasižiūrėti į šiuos dalykus, kad ir informavimas būtų toks pat, kaip su kitais tabako gaminiais, kad žmonėms nebūtų kuriamas kažkokios įsivaizduojamos iliuzijos, kad tai yra sveikatai geresnis, palankesnis dalykas“, – A.Veryga 15min aptarė Seimo praėjusią savaitę priimą svarstyti siūlymą griežtinti kaitinamojo tabako gaminių prieinamumą.
Laisvės partijos frakcijos narė Morgana Danielė antrino, kad toks ženklinimas yra nukreiptas į naują vartotoją – mat pranešama, jog produktas kenksmingas.
„Tam vartotojui, kuris jau turi priklausomybę, tas ženklinimas nėra paveiki priemonė, tai rodo mokslas. Perspėjimas naujam vartotojui turėtų veikti, kaip ir veikia (perspėjimas ant – aut. past.) tabako, cigarečių. Tiek, kiek jis veikia“, – sakė parlamentarė.
Mažins smalsumą išmėginti?
M.Danielė teigė, kad vis dėlto šis žingsnis, dėl kurio dar turės apsispręsti Seimas, yra nuoseklus.
„Kadangi skoniai uždrausti paprastam tabakui, taip pat elektroninėms cigaretėms, natūralu, kad ir kaitinamajam tabakui turėtų būti apribota. Taip būtų vienodos konkurencinės galimybės“, – komentavo M.Danielė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinoji vadovė Gražina Belian 15min antrino, kad Europos Komisijos direktyvos perkėlimas yra būtinas žingsnis visoms ES šalims, ne tik Lietuvai, siekiant mažinti kaitinamojo tabako gaminių vartojimą Europos Sąjungoje.
„Kadangi jauniems žmonėms vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių juos bandyti – smalsumas, taigi kvapų ir skonių draudimas šį motyvą galėtų mažinti“, – sakė G.Belian.
Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje tik kaitinamojo tabako gaminiams negalioja skonių ir kvapų draudimas. Šitą spragą ištaisytų ES direktyvos nuostatų perkėlimas.
Sklaidys mitą, kad tai mažiau kenksminga
G.Belian mano, kad bedūmių tabako gaminių rizikos nesupratimas ir klaidingas tikėjimas, kad šie gaminiai nekenksmingi, bus skaidomi informuojant vartotojus užrašais ant pakelių.
Tai, kad kaitinamojo tabako gaminiai nėra mažiau kenksmingi nei įprastos cigaretės G.Belian grindžia moksliniais šaltiniais.
Štai naujausioje 2021 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako gaminių reguliavimo mokslinio pagrindo ataskaitoje nurodoma, kad tarp rūkančiųjų, kurie perėjo nuo tradicinių tabako gaminių vartojimo prie naujoviškų bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartojimo, lėtinių ligų našta nesumažėja.
Be to, 2021 m. PSO Tabako gaminių reguliavimo mokslinio pagrindo ataskaitoje pateikta rekomendacija metimo rūkyti politikos formavimui: „Nėra pakankamai įrodymų, kad naujoviški bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai padeda atsisakyti rūkymo. Todėl teiginiai apie tai neturėtų būti reiškiami“.
Europos respiratologų draugijos (ERS) 2019 m. publikacijoje teigiama, jog jokie alternatyvūs nikotino tiekimo produktai nėra patvirtinti kaip veiksmingos priemonės norint mesti rūkyti, tam trūksta patvirtinančių įrodymų. Tyrimai rodo, jog dauguma elektroninių cigarečių vartotojų, paprastai 60–80 proc., ir toliau vartoja elektronines cigaretes po to, kai metė įprastas cigaretes, todėl liko priklausomi nuo nikotino.
Poveikis sveikatai
Pasak G.Belian, nėra nekenksmingo rūkymo būdo ir bet kokių tabako gaminių naudojimas yra kenksmingas sveikatai ir jo reikia vengti, t.y. nepradėti vartoti arba atsisakyti vartojimo, o ne vienus produktus keisti kitais.
A.Veryga antrino, kad žmogui, kuris negali mesti rūkyti, reikėtų ieškoti ne neva mažiau pavojingų produktų, o pasiūlyti pagalbą, metant rūkyti.
„Yra prieinami atitinkami medikamentai, konsultuotis galima, o ne siūlyti jam produktą, kuris tabako gamintojų sugalvotas tik tam, kad rasti alternatyvą įprastiniams gaminiams“, – dėstė A.Veryga.
Pasak politiko, parodyti, kad alternatyva įprastai cigaretei yra neva palankesnė sveikatai, pasitelkiami ir medikai.
„Matėte turbūt ne vieną publikaciją ir Lietuvoje, nežinau kaip čia pavadinti – reklama gal? Negali uždrausti mokslininkams ir medikams aptarti šiuos reikalus, bet sukuriama iliuzija, kad tai mažiau pavojinga, o įrodyti ilgalaikį poveikį sveikatai trunka dešimtmečius, neužtenka pamatuoti medžiagų emisiją ar sudedamąsias dalis ir sakyti, kad mažesnis pavojus. Anksčiau ar vėliau sužinosim, kokia ta žala“, – prognozuoja parlamentaras.
A.Verygos teigimu, panašiai buvo kalbama ir apie elektronines cigaretes: „Dėl elektroninių cigarečių, garinamų buvo sakoma, kad nieko baisaus, niekas nedega, o matome dabar, kiek tai pavojinga. Kyla pavojus dėl medžiagų, kurios pilamos, kaupiasi įrodymai, kad plaučių ligas sukelia. Žmonėms neturi būti peršama, kad rinktis kaip mažesnį blogį. Jei gali rinktis nevartoti, tiesiog reikia taip ir daryti“.
Tuo metu M.Danielė laikosi visiškai kitokios nuomonės ir teigia, kad yra tyrimų, kurie rodo kitą pusę. Pasak M.Danielės, Lietuvoje girdimas tik gąsdinamasis naratyvas.
„Pasaulyje skirtingai kalba specialistai. Turime kelis šnekančius specialistus Lietuvoje, esame maža valstybė. Bet pasaulyje diskusijos vyksta. Dėl kaitinamo tabako įrodymų, kad mažiau kenkia, yra mažiau, bet dėl garinimo yra pakankamai įrodymų tam, kad jau galima būtų teigti, kad mažiau žalinga ir skatinti rūkančius mažinti žalą ir pereiti prie tų alternatyvų“, – dėstė M.Danielė.
Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad didmeninė prekyba kaitinamuoju tabaku pernai didėjo 27,3 proc.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pernai atliktas tyrimas atskleidė, kad veiksniai, nulėmę pasirinkimą pradėti vartoti elektronines cigaretes arba kaitinamojo tabako gaminius, buvo draugų, kolegų ar kitų asmenų, kurie rūkė naujoviškus bedūmius kaitinamojo tabako gaminius, pavyzdys (30,6 proc.) ir galimybė įsigyti įvairių skonių ir kvapų gaminius (28,3 proc.).
G.Belian primena, kad nikotinas – tai psichoaktyvioji medžiaga prie kurios priprantama. Anot jos, jaunuoliai, pradėję rūkyti ankstyvame amžiuje, turi didesnę tikimybę tapti priklausomais nuo nikotino ir rūkyti būdami suaugę.
„Jauno žmogaus organizme priklausomybė nuo nikotino gali išsivystyti per kelias savaites. Dažnai elektronines cigaretes vartojantys asmenys pereina prie tradicinių cigarečių“, – aiškino G.Belian.
Pasak jos, su cigaretės dūmais patekęs į organizmą nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus.
„Dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Rūkančio žmogaus širdis plaka 10–20 dūžių per minutę dažniau nei nerūkančio. Todėl rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Daug rūkant kraujas blogiau aprūpina organizmą deguonimi. Dėl nuolatinio deguonies trūkumo atsiranda galvos skausmai, greičiau pavargstama, sumažėja darbingumas“, – vardijo G.Belian.
Be to, anot jos, rūkantys jaunuoliai yra labiau išsiblaškę, sunkiau orientuojasi naujose situacijose, jiems yra sunkiau mokytis.
