Jie Seime užregistravo tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios leistų aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms patikrinti, ar atliekos tikrai sutvarkytos – perdirbtos arba sudegintos, o ne pristatytos į sąvartynus ar išverstos miške.
„Yra labai daug tokių visokių neaiškių dalykų, pavyzdžiui, metalo pakuočių tvarkytoja „Metrail“ skandalas ir panašūs atvejai. Tarkime, padangos... Sako, kad sutvarkė, išrašo pažymą, bet kyla neaiškumų apie realų sutvarkymą, o gal jos nuvažiavo kažkur į mišką ir tik per „Darom“ akciją vėl bus surenkamos“, – BNS sakė V. Vingrienė.
Pasak jos, pataisos reikalingos norint efektyviau vykdyti atliekų tvarkymo kontrolę ir išaiškinti reikalavimų nesilaikančias įmones.
„Čia ne tik „Metrail“, bet yra daug tokių atvejų“, – tvirtino parlamentarė.
Siūlomomis pataisomis taip pat siekiama nustatyti skaidrumo reikalavimą įmonėms, kurios susijusios su atliekų tvarkymo pažymomis.
Pataisos numato, kad gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos ir jų vadovai negali veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių įmonių naudai ar interesams. Teismui įrodžius, kad taip yra, būtų atimama veiklos licencija.
Lietuvos policija, atlikdama tarptautinį tyrimą dėl sukčiavimo pakuočių tvarkymo sektoriuje, 2017 metų lapkritį Pakuočių tvarkymo organizacijoje (PTO) atliko kratas. Tada įmonė paskelbė atsiribojanti nuo savo valdybos nario Aloyzo Gaudučio galimai neteisėtos veiklos.
2018–ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti milijonus eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas. Jos turės susimokėti už „Metrail“ išrašytas netikras atliekų tvarkymo pažymas.
Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai yra kreipęsi į teisėsaugą. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
