Už Azartinių lošimų įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 96 Seimo nariai, vienas buvo prieš, o 19 susilaikė.
Azartinių lošimų įstatymo pataisomis 11 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo drausti bet kuria forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar įtikinėti dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.
Jeigu Seimas tokią pataisą priimtų, lošimų organizatoriai negalės rengti jokių bandomųjų lošimų, žetonų dalinimo ar kitokių akcijų, siūlyti dovanas arba nuolaidas, inicijuoti kitas skatinamąsias akcijas.
Vienas pataisų autorių Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad pakeitimai inicijuojami dėl agresyvios lošimo organizatorių rinkodaros, kuria siekiama į lošimus įtraukti naujus, ypač jaunus žmones.
„Konkurencinė kova turi turėti kažkokias ribas“, – pristatydamas pataisas sakė M.Majauskas.
Konkurencinė kova turi turėti kažkokias ribas.
Jo duomenimis, 24 tūkst. žmonių dabar per metus diagnozuojama su alkoholiu susijusios ligos, o sąraše, į kurį traukiami nenorintys lošti žmonės, yra apie 19 tūkst. gyventojų.
Tuo tarpu parlamentaras Andrius Palionis ragino Lošimų priežiūros tarnybą (LPT) būti iniciatyvesnei ir kovoti su nelegaliais lošimais.
„Nelegalūs lošimai intensyviai vyksta internete“, – įspėjo jis.
Konservatorius Kęstutis Masiulis pasiūlė drausti ir parduotuvių kasininkėms siūlyti loterijos bilietus „pieną perkantiems pensininkams“. Jis pasiūlė drausti ir reklaminius siužetus apie laimėjusius loterijose žmones bei viešas reklamas, „kur rodoma, kiek ir kokių burbulų sukrito“.
M.Majauskas tikino, kad tokios loterijos nuo lošimų „skiriasi savo azartiškumu“.
Gyventojai, norintys apriboti savo galimybę lošti, nuo 2017 metų gegužės LPT arba lošimų organizatoriams gali pateikti prašymą jų neįleisti į lošimų namus.
LPT duomenimis, per beveik ketverius metus tokius prašymus pateikė 18934 žmonės. Vien 2020 metais sulaukta 5816 prašymų, 2019 metais – 5079.
