Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas siūlo netesybas nustatyti ne didesnes negu 0,02 proc. vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną arba 7,3 proc. per metus. Dabar netesybos už pavėluotas įmokas negali viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną – 18 proc. per metus.
Tokią Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisą S. Jakeliūnas užregistravo Seime. Ši nuostata negaliotų greitųjų vartojimo kreditų įmonėms.
„Būsto paskolų atvejais, žmonės, kurie paima didžiules sumas, jeigu jiems kyla problemų, ypatingai nuo jų nepriklausančių, pavyzdžiui, ekonominės krizės metu, netekus darbo, susirgus, jie susiduria su mokėjimų sutrikimais, ir jeigu su banku nepavyksta suderinti pakeitimo grafiko, bankai gali pradėti skaičiuoti delspinigius“, – BNS sakė S.Jakeliūnas.
Jis taip pat siūlo netesybas skaičiuoti ne ilgiau kaip penkerius metus per visą kredito sutarties galiojimą, o vienas netesybų epizodas negalėtų trukti ilgiau kaip 180 dienų.
„Jeigu žmogus turi problemų ir jos ilgalaikės, jas reikia spręsti kažkaip kitaip – gal perdaryti sutartį, gal susitarti, kad žmogus parduotų turtą ir grąžintų paskolą, o ne imti delspinigius, kas bankams apsimoka“, – tvirtino S.Jakeliūnas.
Anot jo, dabar bankai dėl didelių delspinigių gali būti nesuinteresuoti spręsti problemos paskolą paėmusio žmogaus naudai.
Pasak S.Jakeliūno, Europos Sąjungos šalyse metinės netesybos už pavėluotas įmokas siekia 5-7 procentus.
