Už išvadas balsavo 79 Seimo nariai, prieš – vienintelis Audito komiteto narys „valstiečių“ frakcijos narys Naglis Puteikis, o susilaikė 14, tačiau daugelis parlamentarų komisijos išvadas kritikavo.
N.Puteikis jas pavadino labai atsargiomis, diplomatiškomis bei „glotnių formuluočių“.
„Nepadarysi jokio poveikio tokiu diplomatišku dokumetu, reikalinga griežta pozicija“, – kalbėjo parlamentaras.
Socialdemokratų partijos frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė tikino ilgai gyvenusi Šveicarijoje bei Prancūzijoje ir matanti akivaizdžius produktų kokybės skirtumus šiose šalyse ir Lietuvoje.
„Juk iš esmės kalbame tik apie minimalius reikalavimus, o tai yra toks pat skirtumas, kaip tarp studentų, kurie gauna 5 ir 10. Kaip ir minimumas yra (abu išlaikė – BNS), bet kokybė skiriasi“, – kalbėjo ji.
Konservatorius Mykolas Majauskas apgailestavo, kad po tyrimo „didelių pokyčių nenusimato“.
„Kokybė paliekama gamintojų gerai valiai“, – tikino jis, pasigedęs griežtesnių produktų kokybės reikalavimų.
„Valstiečiui“ Raimundui Martinėliui suabejojus, ar įpareigojus ženklinti produktus, kurie skirsis sudėtimi ar kokybe, nedidės produktų kainos, komisijos pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė tikino, kad tai nėra prognozuojama.
„Nemanau, kad padidėtų kainos užklijavus vienokios ar kitokios spalvos lipdukus. Žmonės gautų daugiau informacijos“, – sakė G.Burokienė.
Tačiau R.Martinėlis sakė esąs įsitikinęs, kad ženklinimas „tebus psichologinis efektas žmonėms, sukeliantis neigiamas arba teigiamas emocijas“.
Komisija taip pat siūlo Vyriausybei 2019 metų biudžete numatyti lėšų maisto ir ne maisto produktų (pavyzdžiui, skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių ir kitų) dvejopos kokybės tyrimams atlikti.
Speciali Seimo komisija po pusmečio tyrimo nenustatė, kad į Lietuvą pateko maisto produktų, kurie kenktų sveikatai, taip pat konstatavo, kad Lietuvos vartotojai nėra diskriminuojami, importuojant skirtingos nei kitose šalyse sudėties tų pačių ženklų maisto produktus.
Pernai spalį sudaryta komisija aiškinosi, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai.
Maisto ir veterinarijos tarnyba nesulaukė priekaištų, kad tik 2017 metais atliko šios problemos tyrimą, nors apie ją buvo žinoma nuo 2011 metų. Išsiaiškinta, kad Maisto ir veterinarijos bei Vartotojų apsaugos tarnybos nebuvo gavusios skundų dėl dvejopos maisto produktų kokybės, teigia komisija.
Komisijos nariai sutarė, kad kai kurių ES valstybių atlikti tyrimai dėl dvejopos prekių kokybės patvirtino, jog tai yra bendra ES rinkos problema, bet visos bendrijos lygiu jos niekas nesprendė.
Parlamentinis tyrimas buvo pradėtas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pernai rugpjūtį paskelbus, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Po tyrimo gamintojai teigė, kad pretenzijos dėl produktų kokybės – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi vartotojų skoniai, o ne produkto kokybė.
-
Specialistai sklaido mitus apie GMO pavojų sveikatai: „Maisto sudėtyje labiau reikėtų vengti konservantų, o ne GMO“
-
Seimo komisija: valdžia nuo 2011-ųjų nieko nedarė dėl skirtingos maisto produktų kokybės
-
Naujas sprendimas Seime – į Lietuvą vežami kitokios sudėties maisto produktai turėtų būti ženklinami lipdukais
