Tikslinamo šių metų biudžeto priėmimas numatytas birželio 22-ąją.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, kaip ir trečiadienį Vyriausybėje, sakė, kad biudžetas koreguojamas atsižvelgiant į pagerintas ekonomines prognozes.
PLAČIAU SKAITYKITE: Į Seimą grįžta tikslinamas 2021-ųjų valstybės biudžetas
Daugiau lėšų gynybai
Atnaujinus prognozes, nuo 8,4 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas mažėja iki 6,9 proc. BVP. Valstybės skola taip pat turėtų būti mažesnė. Dabar manoma, kad valstybės skolos lygis sieks 49,9 proc., 2022 metais – 49,6 proc. Atnaujintame biudžeto projekte didėja numatomos pajamos iš visų pagrindinių mokesčių.
Pagrindinis dėmesys atnaujintame biudžete skiriamas valstybės sienos apsaugai ir Lietuvos finansiniams įsipareigojimams NATO.
Asignavimus siūloma didinti 53,5 mln. eurų, iš jų 20,7 mln. eurų papildomai numatoma Krašto apsaugos ministerijai užtikrinant 2,03 proc. BVP nukreipimą gynybai.
Stiprėjant įtampai pasienyje 14,4 mln. eurų papildomai skiriama pasienio su Baltarusija apsaugos stiprinimui, o siekiant pagerinti infrastruktūrą Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose – Susisiekimo ministerijai papildomai skiriama 1,05 mln. eurų.
2022 m. valdžios deficitas – 3,5 proc.
Mišrios Seimo grupės atstovas Algirdas Butkevičius G.Skaistės klausė, kokį fiskalinį deficitą kitąmet planuoja ministerija.
„Planuojame, kad 3,5 proc. biudžeto deficito turėtų būti. Tačiau viskas priklausys nuo besikeičiančios situacijos, nes neapibrėžtumas vis dar yra pakankamai didelis, ir nuo to, kas bus numatyta plėtros programose pažangai vykdyti ministerijoms pagal sutartą veiklos planą, kas numatyta nacionalinėse plėtros programose. Turbūt reikės žiūrėti balansą tarp įsipareigojimų ir galimybių“, – sakė G.Skaistė.
Vėliau iš Seimo tribūnos A.Butkevičius sakė, kad, jo nuomone, pernai „su viešaisiais finansais pasišvaistėme per plačiai ir į kairę, ir į dešinę“.
„Vertinant struktūrinį fiskalinį deficitą, tarp euro zonos šalių mes praeitais metais buvome priešpaskutinėje vietoje. Slovakija tik blogiau atrodė“, – kalbėjo jis.
Pasigedo lėšų priešgaisrinei apsaugai
„Valstietė“ Laima Nagienė atkreipė dėmesį, kad priešgaisrinei apsaugai ir įsipareigojimams ugniagesiams atnaujintame biudžete lėšų nenumato.
„Įsipareigojimai ministerijos, VRM yra nemaži. Jie planą pasidarė ir kiek man žinoma, šiame biudžete mes nieko nenumatome. Tai kaip jie įgyvendins priemonių planą, kad reikėtų papildomai nusipirkti įrangos, nes labai trūksta. Viskas yra pasenę. Nejaugi mes savo žmones į gaisrą be priemonių varome atlikti tą darbą? Kodėl taip yra?“ – klausė ji.
Į tai atsakydama G.Skaistė kalbėjo, kad visos sisteminės bėdos turėtų būti sprendžiamos biudžeto derybų metu, pavyzdžiui, dėl ateinančių 2022 metų. Tuomet ministerija turėtų pateikti prioritetus ir derybų būdu susitarti, kokią pažangą reikia vykdyti ir kam numatyti daugiau lėšų.
„Artimiausiu metu prasidės derybos dėl ateinančių metų biudžeto ir tuomet šie argumentai turėtų būti išsakyti, lėšos turbūt bus numatytos. Biudžetas buvo peržiūrimas dėl kovido situacijos, numatant papildomas išlaidas, kurios susijusios su pandemijos suvaldymu. Taip pat su kritine situacija, kuri yra pasienyje. Tuo tarpu kiti sprendimai turėtų būti sisteminiai ir daromi drauge su kitų metų biudžetu.
Tačiau kalbant apie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, noriu informuoti, kad vakar Vyriausybės posėdžio metu iš Vyriausybės rezervo buvo skirta 380 tūkst. eurų“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo ji.
V.Jukna: pamirštos pažeidžiamos grupės
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna iš Seimo tribūnos atkreipė dėmesį, kad nepaisant gerėjančių ekonominių prognozių ir iki 6,9 proc. BVP sumažinto biudžeto deficito, iššūkių valstybė turės nemažai.
„Dėl pandemijos ir RFF lėšų Lietuvoje atsiras gerokai daugiau, todėl logiška, kad infliacija augs. Daugelis numatytų ir pradėtų projektų gali likti neįgyvendinti, nes eigoje pakis reikalingos sumos, jos padidės. Ar atsižvelgta į tai planuojant biudžetą? Kaip planuojama valdyti šią situaciją?“ – sakė jis.
Be to, anot V.Juknos, tikslinant biudžeto „pamirštos tokios sritys kaip medicina, švietimas“. Taip pat atkreipė dėmesį į nuo liepos brangstančias dujas ir elektrą.
„Socialinė atskirtis mūsų šalyje tik dar labiau didės. Dujų ir elektros pabrangimas neišvengiamai turės įtakos paslaugų ir būtiniausių produktų kainoms. Kainos tikrai didės, nes padidėjusias sąnaudas reikės kažkaip kompensuoti. O kelias čia bus vienintelis, tai bus daroma vartotojų, t.y. mūsų visų sąskaita. Tuo tarpu nekalbama apie galimas kompensacijas socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms“, – kalbėjo jis.
Valdžia papildomai ketina skirti 20,7 mln. eurų Krašto apsaugos ministerijai, užtikrinant 2,03 proc. BVP nukreipimą gynybai. Šis sprendimas siūlomas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) atnaujinus šalių BVP prognozes bei drauge su Prezidentūra sutarus didinti resursus saugumui ir išlaikyti Lietuvos respublikos įsipareigojimus NATO Aljansui.
Stiprėjant įtampai pasienyje 14,4 mln. eurų papildomai skiriama pasienio su Baltarusija apsaugai. O siekiant pagerinti infrastruktūrą Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose, Susisiekimo ministerijai papildomai skiriama 1,05 mln. eurų.
Po peržiūrėto pajamų plano ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės ir savivaldybių biudžetus didinimo, finansavimas savivaldybėms didėja 141 mln. eurų, lyginant su gruodį patvirtintu biudžeto įstatymu.