Jei Seimas pritartų tai numatančioms V.Vingrienės parengtoms Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, jos įsigaliotų nuo šių metų gegužės.
Pataisomis prekybos vietoms taip pat siūloma leisti nepriimti pakuočių tada, jeigu ne toliau kaip 150 metrų atstumu miestuose, o kaimų ir miestelių vietovėse ne toliau kaip 500 metrų atstumu pakuočių surinkimą organizuotų kita parduotuvė. Tokiu atveju pakuočių pardavėjas privalėtų gerai matomoje vietoje iškabinti informaciją apie artimiausią jų priėmimo vietą.
USAD vadovas Gintaras Varnas parlamentarės idėjas BNS pavadino „gana racionaliomis“. Pasak jo, nauja tvarka pakeis rankinio pakuočių surinkimo tinklą ir kaime, pavyzdžiui, tuščią tarą vietoje trijų rinks viena parduotuvė.
„Galimai sumažėtų rankinio surinkimo taškų, o likusiuose rankinio surinkimo taškuose padidėtų pakuočių kiekis surenkamas, todėl tikėtina, kad daugelyje tokių vietų taptų racionalu statyti taromatus“, – BNS teigė G.Varnas.
Tuo metu Lietuvos kooperatyvų sąjungos vadovas Raimondas Koreiva prognozuoja, kad tik reta parduotuvė kaime atsisakys rankiniu būdu tvarkyti pakuotes.
„Nė viena parduotuvė neatsisako priimti taros, jeigu turi galimybę ją priimti. Čia ne nauda iš tų kelių centų iš taros supirkimo, ęia yra žmonių srautų klausimas. Jeigu tu nepriimi, o kaimynas priima, tai srautai pirkėjų eis pas jį, o ne pas tave“, – BNS aiškino R.Koreiva.
Pasak jo, beveik visose kaimo parduotuvėse pakuotės tvarkoma rankiniu būdu, nes ten taromatų steigti neapsimoka.
G.Varno teigimu, dabar Lietuvoje veikia maždaug 1 tūkst. taromatų ir 1,7 tūkst. vietų, kur pakuotės surenkamos rankiniu būdu. Jis neprognozavo, kiek išaugtų taromatų skaičius, jei būtų pritarta V.Vingrienės inicijuojamoms pataisoms.
„Tik šiandien (trečiadienį – BNS) pamatėme pakeitimą, tai dar jokių vertinimų nedarome. Dar turėtų įvykti parduotuvių reakcija, (...) kokia bus jų pozicija. Ar kai kurios jų norės stabdyti surinkimą rankiniu būdu, ar nenorės. Iniciatyva bus jų pusėje, ar norės taromatų“, – sakė G.Varnas.
Anot jo, taromatas paprastai statomas tose prekybos vietose, kur per mėnesį surenkama ne mažiau kaip 3 tūkst. vienetų pakuočių.
V.Vingrienės teigimu, Seimas iki vasaros turėtų apsispręsti ir dėl jos siūlymo išplėsti užstato sistemą, o tai padidintų surenkamų pakuočių srautus.
„Kai išsiplės depozito sistema, bus priimami vyno ir stipriojo alkoholio buteliai, tie 3 tūkst. greitai susirinks“, – tvirtino parlamentarė.
Taromatai Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Pernai grąžintas rekordinis gėrimų pakuočių skaičius – 581,6 mln. vienetų, arba 8 proc. (43 mln. vienetų) daugiau nei 2017-aisiais.
