Seimas pritarė mokesčių ir pensijų reformoms galutinai – įstatymai bus teikiami pasirašyti prezidentei. Galutinai Seimui liko apsispręsti dėl pensijų kaupimo reformos – ko reikėtų laukti pensijų fondų dalyviams, paaiškės popiet.
12.16 val. Seimas vieną po kito priima lydinčiuosius teisės aktus, kuriais keičiami su darbo užmokesčiais susieti dydžiai – jie mažinami, kadangi atlyginimai popieriuje santykinai bus didesni.
12.11 val. Seimas pritarė ir bazinės pensijos perkėlimui į valstybės biudžetą, ir taip pat „Sodros“ luboms, kurios kitąmet būtų taikomos nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2021 m. – nuo 84 VDU, o nuo 2022 m. – nuo 60 VDU.
Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad kitąmet turi būti nustatytas 19,5 proc. socialinio draudimo įmokos tarifas dirbantiesiems, o darbdaviai mokės 1,47 proc. įmokas.
Darbo užmokesčiai popieriuje bus didinami 28,9 procento.
Už balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė – 6.
„Savu laiku Seimas priėmė pensijų reformos gaires, kurios iki šiol galioja, niekas jų neatšaukia, ir ten buvo įdėti daugelio ES šalių įsipareigojimai užtikrinti pensijas, kurios siektų 40 proc. atlyginimo. Ši reforma palieka perspektyvą, kad ateities pensininkų pensijos bus apie 20 proc. lyginant su vidutine alga“, – teigia Rimantas Jonas Dagys. Tai atitiktų apie 180 eurų pensiją šiuo metu. Jis patikino, kad konservatoriai nedalyvaus balsavime.
Stasys Jakeliūnas tvirtino, kad „Sodros“ sistema bus sutvirtinta, jos biudžetui bus skiriama pakankamas finansavimas, rezervas kaupsis pakankamai didelis ir užtikrins ekonominių svyravimų padengimą.
Šiandien iš ryto, gal saulė aukščiau pakilo, pakaitino galvas, ir staigiai vėl nuomonė pasikeitė, – sakė Algirdas Sysas.
„Šita jūsų profesionalų Vyriausybė su savo pateikiamomis reformomis iš tiesų atrodo itin neprofesionaliai“, – teigė Gintarė Skaistė, pasigesdama aiškiai apibrėžtų sąvokų raštu.
Ji piktinosi, kad net nebeplanuojama priartėti prie 70 proc. atlyginimo siekiančių pensijų, ką rekomenduoja tarptautinės organizacijos.
11.52 val. Seimas tarė galutinį žodį dėl naujo gyventojų pajamų mokesčio tarifo – kitąmet jis bus 20 procentų.
Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) lengvata bus taikoma iki 2 vidutinių darbo užmokesčių, o pats NPD dydis kitąmet sieks 300 eurų, 2020 m. – 400 eurų, o 2021 m. – 500 eurų.
Gyventojai turės naują lengvatą – jei legaliai pirks automobilių remonto, statybos ar kitas namų ūkyje suteiktas paslaugas, jie galės susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Tokios veiklos bus išbrauktos iš veiklų pagal verslo liudijimą sąrašo.
Virš „Sodros“ lubų bus taikomas progresinis 27 proc. GPM tarifas.
Už GPM įstatymo pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 5, o susilaikė – 12, įstatymas priimtas.
„Labai įdomiai atrodo, kai nė vienas nėra užsirašęs kalbėti už. Aš tą galiu suprasti savotiškai – sprendimai priimami skubotai. Nėra įvertinta įtaka valstybės biudžetui, tik preliminariai paskaičiuota, kad gali kainuoti valstybei apie 2 mlrd. eurų“, – rėžė Mykolas Majauskas ir abejojo, ar valdantieji apskritai supranta, už ką balsuoja.
M.Majauskas argumentavo, kad dėl reformos žmonės nukentės, jų atlyginimai reikšmingai nepasikeis, o mažesnis valstybės biudžetas turės mažiau galimybių auginti atlyginimus medikams ir mokytojams.
Juozas Varžgalys aiškino, kad „mes gal 10 kartą girdime kolegos M.Majausko išvedžiojimus, kad reforma nevykus, skubota“ ir kvietė to neklausyti.
„Tai nėra nei centras, nei kairė, tai ta pati šizofreninio keliuko tąsa, kai žmonėms žadama skandinaviška gerovė ir amerikietiški mokesčiai“, – rėžė Ingrida Šimonytė ir pabrėžė, kad konservatoriai nedalyvaus. Anot jos, atėjus kitai krizei valstybei itin pasijaus mokesčių mažinimas.
Seimas pritarė ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus siūlymui, kad 18 proc. GPM tarifu nebūtų apmokestinamos ne su darbo santykiais susijusios pajamos, viršijančios 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus (107 tūkst. eurų). Šioms pajamoms, taip pat ir dividendams, liko 15 proc. GPM tarifas. Tačiau 20 proc. GPM apmokestintos 120 VDU viršijančios kapitalo perleidimo, nuomos pajamos, indėlių palūkanos.
„Šiandien iš ryto gal saulė aukščiau pakilo, pakaitino galvas, ir staigiai vėl nuomonė pasikeitė“, – stebėjosi pakeistu įstatymu Algirdas Sysas ir piktinosi, kad pajamos iš kitų veiklų nei darbo yra apmokestinamos gerokai mažiau.
Naglis Puteikis dar kartą siūlė individualią veiklą apmokestinti 18 proc. tarifu, nes tai mažintų pajamų nelygybę, tačiau Seime neatsirado palaikiusių balsų. Seimas nepalaikė ir kito N.Puteikio siūlymo dar labiau siaurinti NPD taikymą, kad lengvata naudotųsi mažiau gyventojų.
„Kas stebėjo kovą dėl NPD ir taikymo laikotarpio, galima atskirą knygą parašyti, ar filmą sukurti“, – replikavo A.Sysas ir akcentavo, kad pirma reikia pragyventi vienus metus, ir pažiūrėti, kaip sekasi po reformos, o ne nustatyti tarifus trejiems metams į priekį.
11.20 val. Tarp reformų projektų įsiterpė Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisų svarstymas, kuriomis siūloma apibrėžti gimdymo namuose sąlygas.
11.08 val. Priimtos pelno mokesčio įstatymo pataisos, pagal kurias ne pelno siekiančios organizacijos nebeturės pelno mokesčio lengvatos, jei verčiasi komercine veikla.
11.02 val. Seimas palaikė mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus. Kitąmet verslas turės galimybę per pusmetį susimokėti „pamirštus“ mokesčius, netaikant jokių baudų ar delspinigių. Nustatyti minimalūs mokesčio mokėtojų patikimumo reikalavimai.
Pagal „baltųjų finansų“ iniciatyvą mokesčių vengimu įtariamos įmonės nebegalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir susidurs su sunkumais skolinantis banke.
Už balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė – 7.
„Vienas dalykas, kuris yra pakankamai reikšmingas – tai įvedamas naujas kriterijus, patikimas ar nepatikimas mokesčių mokėtojas. Šie pakeitimai iš tiesų turėtų skatinti juridinius asmenis atsakingiau žiūrėti į mokesčių mokėjimą“, – teigė Mykolas Majauskas.
Kęstutis Glaveckas kvietė palaikyti šiuos pakeitimus.
„Bendrovės, kurios iš principo ne visuomet sąžiningai moka mokesčius, jos turi labai daug dukterinių firmų, kurios gali nepapulti po pagrindine. Arba fiziniai asmenys – jei negali dalyvauti pagrindinė įmonė, tai jie gali permesti į kitą, ir tas yra praktikuojama“, – pasigedo saugiklių K.Glaveckas.
10.53 val. Seimas pradeda svarstyti Šešėlinės ekonomikos mažinimui skirtus teisės aktų pakeitimus.
10.50 val. Akcizų įstatymas priimtas: nuo kitų metų 6-14 proc. augs akcizai tabako gaminiams, taip pat bus pradėtas taikyti akcizas elektroninių cigarečių skysčiams. Už balsavo 100 seimo narių, prieš – 2, susilaikė – 18.
Akcizas už cigaretes kitąmet didės iki 62,25 euro už 1 tūkst. cigarečių, minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1 tūkst. cigarečių bus ne mažesnis kaip 102 eurai.
Dėl to cigarečių pakelis (kuriame jų yra 20) vidutiniškai brangs apie 0,11 euro (pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 euro), cigarilių pakelis (kuriame yra 10 cigarilių) – apie 0,12 euro, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,3 euro, rašo BNS.
Elektroninių cigarečių skysčiui bus taikomas 0,1 euro už mililitrą produkto akcizo tarifas.
10.47 val. Pradėtas akcizų įstatymo svarstymas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasiūlė akcizą taikyti ir elektroninių cigarečių skysčiams, kuriuose nėra nikotino – 88 Seimo nariai iš 104 balsavusių palaikė ir tokį siūlymą.
10.45 val. Svarstyme dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo padaryta 30 minučių pertrauka. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas tą paaiškino gautu laišku iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto – reikia įvertinti gautas pastabas.
10.42 val. Seimas galutinai priėmė pataisą, pagal kurią nuo kitų metų gyventojai galės 1 proc. sumokėto GPM papildomą paramą skirti profesinėms sąjungoms, be jau skiriamų 2 proc. paramos organizacijoms ir 1 proc. – partijoms.
10.10 val. Konservatoriai pranešė, kad nedalyvaus balsavime dėl mokesčių reformų.
10.06 val.: Jurgis Razma pasiūlė išbraukti visus reformų teisės aktus iš Seimo darbotvarkės ir jų nesvarstyti, tačiau Seimas šį pasiūlymą atmetė.
„Galiu sveikinti Valstiečių ir žaliųjų sąjungą praplėtus koaliciją dar dviem satelitais – Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Tvarkos ir teisingumo frakcija. Tik prašau atskleisti, kas yra už tai duodama“, – balsavimo rezultatais piktinosi J.Razma.
Balsų anksčiau pakako
Seimas jau du kartus pasitikrino daugumos vienybę dėl reformų – jei pateikimo metu buvo abejonių dėl to, ar pakaks balsų, svarstymo metu opozicijos kritika atsimušdavo į sieną. Reformos taip pat buvo nuolat koreguojamos – netgi po antradienio Svarstymo Seime jos vėl pasikeitė.
Tačiau ketvirtadienį dėl svarbiausių reformos įstatymų balsuojama galutinai. Ryte – dėl mokesčių, po pietų – dėl pensijų reformos. Lygiagrečiai su reformomis svarstomas ir politinių partijų finansavimo klausimas, kuriuo siūloma padidinti finansavimą daugumoje esančioms partijoms ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kuri ėmė palaikyti reformas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė LRT radijui patikino būsianti pasirengusi šeštadienį peržiūrėti ir pasirašyti mokesčių įstatymus, kad jie galėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1-osios. Mat mokesčių administravimo įstatymas reikalauja paskelbti mokesčių pasikeitimus prieš pusmetį iki jų įsigaliojimo.
Esminiai pokyčiai gyventojams
Reformos sudėliotos taip, kad jei gyventojas nedarys nieko, viskas įvyks automatiškai – tiek darbo sutarčių pokyčiai, tiek ir įtraukimas kaupti pensijai. Imtis veiksmų reikėtų tik norint nedalyvauti pensijų kaupime.
Jei Seimas patvirtins esamą mokesčių reformą, kitąmet atlyginimai popieriuje išaugs 28,9 proc. – darbdaviai sutartis keis vienašališkai, be darbuotojų sutikimo. Tuomet visi pagrindiniai mokesčiai jau bus atskaitomi iš atlyginimo: 20 procentų GPM, 19,5 procentų socialinio draudimo tarifas, o darbdaviams liks sumokėti tik 1,47 proc. įmoką nelaimingų atsitikimų, nedarbo, profesinių ligų draudimui, bei į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.
Darbuotojų atlyginimai į rankas išaugs, kadangi mokesčiai galutine išraiška mažėja 2 procentiniais punktais. Dar atlyginimus didins plečiama neapmokestinamojo pajamų dydžio bazė – uždirbantieji iki 2 vidutinių atlyginimų gaus šią mokesčių lengvatą.
Tačiau čia pat darbuotojų bus paprašyta susimokėti papildomai – asmenys iki 40 metų automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Darbuotojų įmokos į pensijų fondus sieks 3 proc. išaugusio atlyginimo, valstybė tokį kaupimą skatins papildomais 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio prieš metus.
Tie asmenys, kurie pensijų fonduose maksimalia apimtimi (2+2+2 proc.) kaupė iki šiol, atlyginimo pokyčio nepajus.
Asmenys, kurie pensijų fonduose dalyvavo neaktyviai (2+0+0 proc.) arba nekaupė apskritai, į kaupimą bus įtraukiami palaipsniui didinant įmokas per 5 metus, kad šios naštos nepajustų.
Reforma užtikrins, kad gyventojams gyvenime nebereikėtų sukti galvos, kokį pensijų fondą rinktis – dabar jie turi patys apsispręsti dėl rizikingumo. Po reformos veiks gyvenimo ciklo fondai, kurie automatiškai mažins investavimo riziką senstant jo dalyviams. O pensijų fondų taikomi mokesčiai ilgainiui bus perpus mažesni.
Pensijų reforma pernelyg nesikeitė nuo Vyriausybės pasiūlyto varianto – buvo įtrauktas valstybinis pensijų išmokų (anuitetų) monopolis, taip pat automatinis įtraukimas būtų kartojamas kas trejus metus, kol asmeniui sueis 40 metų – norintieji atsisakyti kaupimo kaskart per dvejus mėnesius turės tą padaryti raštu.
Reforma apima ir „Sodros“ lubų įvedimą – uždirbantieji itin didelius atlyginimus kitąmet (maždaug virš 9000 eurų), virš nustatytos ribos nebemokėtų socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomą sveikatos draudimą, virš lubų taip pat būtų taikomas 27 proc. GPM tarifas.
Reformą sukritikavo Lietuvos bankas, taip pat ir ekonomistai dėl to, kad ji nesprendžia mokesčių ir socialinės nelygybės problemų – Lietuvoje apstu daug skirtingų veiklos formų, leidžiančių susimažinti taikomą apmokestinimą.
Vyriausybė pristatydama reformą tikino, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas taptų konkurencingiausias tarp aplinkinių valstybių, o darbuotojai gautų didesnius atlyginimus.
