Minėtame projekte siūloma nustatyti, kad atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais bendra mokėtina suma būtų apvalinama iki artimiausių 5 euro centų. Apvalinama būtų arba į mažesnę pusę, arba į didesnę, priklausomai nuo to, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, ar 5, ar 10.
Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė 15min teigė, kad projekte taip pat nustatoma, kada apvalinimas taikomas ir kada netaikomas.
„Apvalinimas netaikomas mokant negrynaisiais pinigais, valstybės išmokoms, darbdavio išmokoms darbuotojams, mokesčiams, baudoms“, – aiškino BFK pirmininkas.
Apvalinant krepšelio sumą prekybininkai iš žmonių toliau priims smulkias monetas, tačiau jomis nebus atiduodama grąža, kad galiausiai jų nebeliktų apyvartoje.
Prie minties, kad nebeliks grąžos smulkiomis monetomis, gyventojai ir prekybininkai turės laiko priprasti.
„Apvalinimą siūloma pradėti taikyti nuo 2025 m. gegužės 1 d. Iki to termino pakaktų laiko tinkamam visuomenės informavimui, diskusijoms, reikalingų teisės aktų pakeitimui, rekomendacijų ir paaiškinimų parengimui ir verslo pasirengimui taikyti apvalinimą. Visi kasos aparatai turės būti pritaikyti pagal naujus išmaniųjų kasos aparatų reikalavimus“, – 15min teigė M.Lingė.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė antrino, kad tai reiškia, jog iki to laiko turės būti užbaigta kasos aparatų reforma.
„Kasos aparatai bus pakeisti, juose turės būti įdiegtas apvalinimo funkcionalumas. Kitaip tariant, mygtukas, kurį paspaudus kasos aparate pagal teisės aktuose numatytas taisykles, būtų atliktas apvalinimas“, – paaiškino ji.
Nepatogu ir netvaru
Kas rodo, kad atėjo laikas žengti šių sprendimų link? Pašnekovai vardija ne vieną problemą, kylančią dėl to, kad šios monetos vis dar cirkuliuoja apyvartoje.
Visų pirma, pasak M.Lingės, 1–2 euro centų monetos nėra aktyviai naudojamos mokėjimams. Didžioji jų dalis, jo teigimu, panaudojama pagal paskirtį – atiduoti grąžą – tik vieną kartą, kai paprastai kitos monetos naudojamos 20–30 metų“, – pastebi M.Lingė.
Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad 70 proc. į apyvartą išleistų 1–2 euro centų monetų negrįžta į Lietuvos banką (kitų monetų negrįžta tik 30 proc.); 1–2 euro centų monetos sudaro 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų.
E.Lisinskaitė pridėjo, kad dažniausiai gavus grąžą smulkiomis monetomis, parsinešus namo, jos tiesiog nugula stiklainyje ir pamirštamos.
„Mes matome, kad šios monetos grynųjų pinigų cikle nedalyvauja, pas mus negrįžta“, – pastebėjo Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.
M.Lingė antrino, kad gyventojai 1–2 euro centų monetas pameta, pamiršta kišenėse arba suberia į taupykles bei stalčius. Pašnekovo duomenimis, nuo euro įvedimo pamestų 1–2 euro centų monetų vertė – 2,4 mln. eurų.
Vis dėlto, šioje situacijoje Lietuvos bankas vis tiek priverstas nuolatos kaldinti monetas, įsigyti jų iš kitų valstybių ir vis paleisti į apyvartą, kad prekybininkai turėtų iš ko atiduoti grąžą.
„Kiekis apyvartoje didėja, nes jos reikalingos grąžai atiduoti, todėl Lietuvos bankas, užtikrindamas visuomenės grynųjų pinigų poreikį, turi jas kaldinti ir leisti į apyvartą“, – sakė M.Lingė. Tiek jis, tiek E.Lisinskaitė tvirtino, kad apyvartoje esančios 1–2 euro centų monetos sveria 820 tonų, t.y. 12 traukinio vagonų. Anot jų, kasmet kiekis apyvartoje padidėja 100 tonų, vienu traukinio vagonu.
Pasak M.Lingės, smulkios monetos piniginėje – ir nepatogumas –daliai gyventojų sudėtinga jas atskirti, jos sveria, užima vietą.
E.Lisinskaitė pridūrė, kad Lietuvos banko apklausti gyventojai nurodo, kad monetos plėšo kišenes ir pinigines. Tą patį paminėjo ir 15min kalbinti vilniečiai. Danutė teigė, kad iš smulkių monetų jokios naudos – tik piniginė plyšta. Grynųjų pinigų apvalinimo sprendimą palaikė ir kiti kalbinti žmonės. Kotryna teigė, kad monetų nepasigesianti, o Viktorija pripažino, kad grynuosius naudoja retai, o jei panaudoja – piniginėje ilgam lieka smulkių euro centų.
„Jie nebenaudojami, o ir žengiame skaitmenizacijos keliu“, – pridūrė Viktorija.
Pašnekovai nurodė, kad nereikėtų pamiršti ir tvarumo klausimo. Kaip teigė M.Lingė, monetoms, kurių didžioji dalis panaudojama atsiskaitymams vieną kartą, gaminti, transportuoti, tvarkyti eikvojami ištekliai – metalų rūdos, elektros energija, vanduo, laikas.
„Tenka leisti pinigus ir laiką skaičiavimui. Prekybininkai turi perskaičiuoti kasoje dienos pabaigoje. Gaištamas laikas. Įvedus apvalinimą, būtų sutaupyta resursų“, – antrino ir E.Lisinskaitė.
M.Lingės teigimu, verslui šių monetų naudojimas, kartu su jų administravimu, ekspertiniu vertinimu, atsieina beveik 3 milijonus eurų per metus.
Be to, pasak parlamentaro, susidaro tarša ir atliekos (CO2, nuotekos, plastikas), kurių galėtume išvengti. „Kitaip tariant, kaldiname tai, ką paskui pametame“, – teigė M.Lingė.
Taigi, kaip teigė Seimo narys, apvalinimas žada teigiamų pokyčių.
„Tai – galimybė efektyviau, tvariau ir patogiau gyventi, naudoti grynuosius pinigus ir resursus. Apvalinant nebebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro centų monetomis. Todėl nereikės jų kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių, leisti į apyvartą. Sutrumpės atsiskaitymo laikas kasoje. Taikant apvalinimą ir neatiduodant grąžos 1 ir 2 euro centų monetomis, galėtų būti sutaupyta beveik po 4 mln. eurų kasmet“, – skaičiavo M.Lingė.
Bijo, kad didės kainos
Vis dėlto dalis ekspertų dėl grynųjų pinigų apvalinimo nusiteikę skeptiškai.
Kainų stebėjimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas 15min tikino, kad „viskas brangs“.
„Taip pat kaip buvo apvalinama su euru. Pamatėme, kad pradžioje tas pabrangimas buvo atsargus, o po to jis įsibėgėjo. Tokie apvalinimai, kurie nepasako, kieno naudai tai daroma, bus daromi to naudai, kieno pusėje yra galimybė spręsti, t.y. prekybininkų. Bus suapvalinta taip, kad būtų į didesnę pusę visada“, – kalbėjo A.Vizickas.
Jo nuomone, prekybininkai automatiškai bandys pakelti produktų kainas tam, kad jas apvalinant išloštų.
„Jei kaina 1,14 euro, prekybininkas automatiškai bandys pakelti kainą iki 1,19 ar su atsarga – iki 1,25 euro. Kad būtų tam tikro rezervo ir apvalinant nebūtų jo nenaudai. Jei krepšelyje yra kokių dešimt prekių, kad suapvalintų reikia pridėti keturis–penkis euro centus, dauginu iš dešimt ir gaunu 0,50 euro“, – skaičiavo A.Vizickas.
Jis lygino šią iniciatyvą su anekdotu apie IT specialistą, kuris „nežinojo, kur padėti trečią skaičių po kablelio“.
„Jis nusprendžia atidaryti savo asmeninę sąskaitą ir tuos apvalinimus dėti ten, per ilgą laiką susikaupė milijonai, apie tai sužinojo bankas ir jį pasodino. Šiuo atveju niekas nieko nesodins, o bus legalizuota“, – dėstė pašnekovas.
Vis dėlto M.Lingė įsitikinęs, kad galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas iki artimiausių 5 euro centų pagal matematinę taisyklę nesukuria paskatų didinti kainas.
„Kainoms apvalinimas netaikomas. Jeigu batono kaina lentynoje 1,23 Eur, taikant apvalinimą ji tokia ir išliks. Kainos bus nustatomos 1 euro cento tikslumu. Kainas lemia pasiūlos ir paklausos, žaliavų kainų tendencijos, veikiančios sąnaudas“, – tvirtino M.Lingė. Anot jo, iš kitų valstybių, jau taikančių apvalinimą, patirties matyti, kad apvalinimas nepadarė įtakos kainoms.
Jam antrino ir E.Lisinskaitė, sakydama, kad 6 euro zonos valstybės (Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija) šių monetų nebenaudoja ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą. Jų patirtis esą rodo, kad kainos nekito.
„Daromos apklausos Europos Sąjungos (ES) lygiu ir klausiama, ar tų valstybių, kuriose įvestas apvalinimas, gyventojai pritartų jo įvedimui visoje ES. Žymiai didesnė dalis sako, kad pritartų. Matyt, mato naudą. Be to, praktika rodo, kad prekybininkai kainų nepakėlė, o gyventojai lengvai prisitaikė prie naujovės“, – teigė E.Lisinskaitė.
Pasak A.Vizicko, apvalinimo taisyklė esą labiau palies mažiausiai socialiai apsaugotus gyventojų sluoksnius, t.y. pensininkus, kuriems patogiau atsiskaityti grynaisiais, arba vaikams, kuriems tėvai duoda kišenpinigių. Mat atsiskaitant kortelėmis apvalinimas negalios.
E.Lisinskaitė teigė, kad Lietuvos banko apklausose dalyvavę senjorai pokyčius pasitiks pozityviai: „Senjorai juokavo, kad tai gera prevencija nuo Alzheimerio, nes kai perki, visada gali pasiskaičiuoti taip pirkti, kad apvalinama būtų į mažesnę pusę.“
