Jos numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, būtų pripažintos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.
„Šiais pakeitimais būtų mažinamos prielaidos šešėlinei ekonomikai, didinamas mokestinės kontrolės efektyvumas ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumas. Tai tuo pačiu didintų įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą“, – BNS teigė vienas pataisų iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė pataisoms, ribojančioms atsiskaitymus grynaisiais – nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau tikino, kad nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.
Seimas taip pat svarsto Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų 300-900 eurų, įmonėms arba jų vadovams – 600-1500 eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos būtų atitinkamai iki 2,4 tūkst. ir iki 3 tūkst. eurų.
Galutinis balsavimas dėl draudimų atsiskaityti grynaisiais virš 3 tūkst. eurų vyks, kai Seimas dėl pataisų gaus Vyriausybės išvadą.
