Seime skinasi kelią Kanados ir ES sutarties dėl ekonomikos ir prekybos ratifikavimas

Po 10 mėnesių svarstymų parlamentiniuose komitetuose, Seime kelią skinasi Europos Sąjungos (ES) ir Kanados susitarimų ratifikavimas.
2018 metų valstybės biudžetas
Seimas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė dviejų nutarimų projektams. Galutiniai balsavimai vyks vėliau.

Už Kanados ir ES ekonomikos ir prekybos susitarimo ratifikavimą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo penki, o susilaikė 11 parlamentarų.

ES ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo projektui pritarė 78 Seimo nariai, prieš buvo socialdemokratas Algirdas Sysas, o susilaikė 9 parlamentarai.

„Scanpix“/AP nuotr./Linas Linkevičius
„Scanpix“/AP nuotr./Linas Linkevičius

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, septynerius derybų metus trukęs ES susitarimas su Kanada yra „viena ambicingesnių sutarčių“. Jo teigimu, sutartis yra naudinga tiek Europai, tiek ir transatlantiniams ekonominiams ryšiams, Lietuvos ekonomikai ir verslui.

„Ji svarbi dar ir tuo, kad, kaip žinia, užstrigęs procesas dėl laisvos prekybos sutarties su JAV, tai tas susitarimas su kita užatlantės šalimi, labai svarbia mūsų sąjungininke, kaip ir pralaužia tuos tokius truputėlį ledus“, – teigė L.Linkevičius.

Ministro teigimu, po sutarties ratifikavimo Lietuvos smulkios įmonės dėl muitų lengvatų sutaupys apie 1 mln. eurų. Jis priminė, kad dabar apie 150 Lietuvos įmonių eksportuoja į Kanadą ir 80 proc. jų yra smulkios ir vidutinės.

Susitarimų ratifikavimo metu Seimas linksta padaryti specialų pareiškimą dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir hormonais apdorotos jautienos įvežimo.

Seimo nutarimu siūloma įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją deponuojant Kanados ir ES ekonomikos ir prekybos susitarimo ratifikavimo dokumentus kartu deponuoti ir Seimo nutarimą.

Dėl tokio siūlymo pozicijos išsiskyrė.

Liberalė Aušrinė Armonaitė iniciatyvą pavadino „teisiškai netvarkinga“ ir tikino, kad „nutarimais parlamentas negali įpareigoti vykdomosios valdžios“.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė akcentavo Lietuvos „labai neaktyvią elgseną tarptautinėje bendruomenėje“.

„URM galima paklausti, kodėl protokolinio nutarimo darymo atveju Lietuva tylėjo, kada buvo pasirašoma sutartis“, – pareiškė ji.

„Valstietis“ Mindaugas Puidokas sako, kad pareiškimas apsaugotų Lietuvą nuo ES kokybės standartų mažinimo per vadinamąjį Jungtinį komitetą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų