Už balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 2 , susilaikė 3 parlamentarai.
Siekia apsaugoti vartotojų teises
Nurodoma, kad elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis būtų galima prekiauti ne anksčiau kaip po pusmečio nuo pranešimo NTAKD. Už tvarkos pažeidimą prekybos įmonėms grės nuo 289 eurų iki 1448 eurų baudos.
Pataisos taip pat numato, kad rūkomuosius žolinius gaminius į Lietuvą būtų galima įvežti tik departamentui pateikus informaciją apie jų sudedamąsias dalis ir kiekį.
Pakeitimais numatoma uždrausti nepilnamečiams parduoti, vartoti ar turėti bet kokius įrenginius, skirtus vartoti tabako gaminius. Ketinama drausti ir skelbimus apie jų nemokamą platinimą ar kainų sumažinimą bei skyrimą loterijų ar žaidimų prizais. Tokias prekes laikyti ir gabenti būtų galima taip pat, kaip ir kitus rūkalus.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas siūlo Vyriausybė, mananti, kad nauji apribojimai nesukels verslui didelės naštos, nes nėra draudžiamas tiekimas į rinką, o tik nustatomi reikalavimai prekybai.
„Įstatymo projektu siekiama geresnio tabako kontrolės reglamentavimo apsaugant svarbius visuomenės interesus – asmens ir visuomenės sveikatą, tai yra ypač aktualu nepalankios Lietuvos gyventojų rūkymo paplitimo bei su rūkymu susijusio sergamumo ir mirtingumo statistikos kontekste. Įstatymo projektu taip pat siekiama apsaugoti vartotojų teises užtikrinant Lietuvos rinkoje esančių tabako gaminių ir susijusių gaminių kokybę ir saugumą“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Jeigu Seimas pritartų, pakeitimai įsigaliotų nuo 2020 m. lapkričio 1 d., išskyrus reikalavimus dėl nikotino neturinčių elektroninių cigarečių ir jų pildyklių sudėties kokybės. Šie įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d. Be to, numatytas pereinamasis laikotarpis. Tai reiškia, kad pagamintos ir iki 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos rinkai patiektos elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės gali būti tol, kol bus išparduotos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2022 m. gegužės 1 d.
Toliau siūlomi pakeitimai bus svarstomi Seimo komitetuose.
Parlamentarai – už didesnius ribojimus
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas klausė, Sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, „kur yra šio įstatymo vinis?“
„Visiškai palaikau, kaip priklausomybių komisijos narys, visus siūlymus. Bet kur šio įstatymo vinis, kur praktikoje iškart galime panaudoti? Ne teorijoje, įdiegiant europines direktyvas ir kitus reikalavimus, o būtent tai yra šiandien praktikoje, kur mes nesusitvarkome su šiais reikalais?“ – klausė jis.
A.Verygos teigimu, įteisinus pataisas, nebūtų galima reklamuoti, kad į skysčius, kurie neturi nikotino, dedami įvairūs priedai.
„Pavyzdžiui, dabar reklamuojama, kad į juos dedami vitaminai ir panašūs dalykai. Tai jų tiesiog turėtų nelikti. Be to, neliktų ir reklamų apie kainų sumažinimus, rinkodaros elementų, kurių negalima naudoti tabako gaminiams. Šita grupė prekių iki šiol jas turėdavo. Tai praktiški ir gyvenimiški dalykai, kurie įsigaliojus įstatymui galėtų būti pritaikomi“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Konservatorius Edmundas Pupinis teiravosi, ar nebūtų galima suteikti daugiau teisių, pavyzdžiui, savivaldybių viešosios tvarkos prižiūrėtojams.
„Čia yra didžiulė problema, tėvai nesusitvarko, net ir norėdami susitvarkyti. Prietaisai pakankamai sudėtingi, jie išardomi ir dėl kvapų atpažinimo, praktiškai negali atspėti“, – kalbėjo jis.
A.Vergygos teigimu, šiuo metu elektroninės cigaretės ir su jais susiję gaminiai yra „pilkojoje zonoje“. Iki šiol nebuvo draudžiama parduoti gaminių, detalių, ypač tuos gaminius, kurie neturi nikotino.
„Žinau, kad vaikai piktnaudžiaudavo ir dažnu atveju pačios ugdymo įstaigos susidurdavo su problemomis. Net pasikvietus tėvus būdavo sunku paaiškinti, kas draudžiama ir ko norima neleisti. Tam įstatymo pataisos ir teikiamos, kad pirmiausiai nebūtų galima jų parduoti ir iš viso to išplaukia visos kitos teisinės pasekmės“, – aiškino jis.
Daugiau rūko elektronines cigaretes
NTAKD užsakymu 2020 metais atlikto tyrimo duomenimis, rūkančiųjų per paskutinį mėnesį ir kiekvieną dieną, lyginant su 2017 metais, sumažėjo. Naujausio tyrimo duomenimis 22 proc. apklaustųjų rūko kasdien ( 2017 m. – 28 proc.), o nors kartą per paskutinį mėnesį – 28 proc. (2017 m. – 31 proc.). 2020 tyrimo duomenimis 64 proc. respondentų bent kartą gyvenime yra bandę rūkyti, o 2017 m. tokių buvo 65 proc.
Tačiau pažymima, kad smarkiai išaugo rūkančiųjų elektronines cigaretes skaičius. 2017 m. nors kartą gyvenime elektronines cigaretės bandžiusių apklaustųjų skaičius siekė 16 proc. Naujausio tyrimo duomenimis elektronines cigaretes yra bandę rūkyti ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų: 1 proc. kasdien, 4 proc. – bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų, 7 proc. – bent kartą per pastaruosius 12 mėn., 14 proc. – bent kartą gyvenime. Taip pat 18 proc. apklaustųjų bent kartą gyvenime yra rūkę naujoviškus bedūmius tabako produktus (pvz. IQOS): 2 proc. teigia, kad rūko kasdien.
