Pristatydamas Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvadas, jo pirmininkas Mykolas Majauskas Seimo posėdyje kalbėjo, kad papildomas biudžeto išlaidas, kurių Seimo nariai ir komitetai pasiūlė už maždaug 1,2 mlrd. eurų, Vyriausybė turi atidžiai įvertinti.
Pats Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam papildomam siūlymui.
„Papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai pasvertas, prioritetą skiriant krašto apsaugos stiprinimui, infliacijos mažinimo priemonėms, ir pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugai“, – kalbėjo pirmininkas.
M.Majausko vadovaujamas komitetas taip pat turėjo siūlymų dėl kai kurių projekte numatytų išlaidų. 2023 m. biudžeto projekte numatyta gyventojų ir verslo suvartotos elektros energijos kompensacijoms skirti virš 1 mlrd. eurų.
„Įvertinus Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pastabas, komitetas siūlo padidėjusių elektros ir dujų kainų kompensavimo priemonę padaryti taiklesnę, siejant kompensacijas su minimaliu suvartojimo kiekiu“, – kalbėjo M.Majauskas.
BFK pirmininkas taip pat pridūrė, kad valstybės skolos ir BVP santykis yra 43 proc. – vienas mažiausių ES, tačiau papildomos biudžeto išlaidos nepadengtos tvariais šaltiniais turi būti atsakingai įvertintos, nes didėjanti skolos aptarnavimo suma mažins galimybes finansuoti viešąjį sektorių.
Seimo Audito komiteto pirmininko Zigmanto Balčyčio teigimu, kompensavimo už elektrą ir dujas tvarka, kai jos mokamos visiems namų ūkiams, nevertinant jų pajamų ar suvartojamo energijos kiekio, yra per brangi, neefektyvi ir neskatinanti taupyti bei investuoti į saulės ir vėjo jėgaines.
Biudžeto projekte numatyta, kad jo defictas 2023 m. sieks 4,9 proc. BVP. Planuojama išleisti 18,60 mlrd. eurų ir surinkti 15,62 mlrd. eurų pajamų.
Komitetų ir komisijų siūlymai – už 215 mln. eurų
Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Ekonomikos komitetai prašo prie biužeto pridėti 157 mln. eurų. Jie būtų skirti kaip papildomas finansavimas Kelių priežiūros ir plėtros programai įgyvendinti.
Dar 8 mln. eurų pirmasis komitetas prašo mokinių pavežėjimui organizuoti (6 mln. eurų) ir mokytojams į savivaldybių ugdymo įstaigas pritraukti (2 mln. eurų).
Tam antrina Švietimo ir mokslo komitetas – prašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai numatyti 6 mln. eurų mokinių pavėžėjimui organizuoti, taip pat 8 mln. eurų, kurie būtų skirti investicijoms į ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo savivaldybėse plėtrą (naujų įstaigų/priestatų projektavimo darbams).
Sveikatos reikalų komitete, be kitų siūlymų tokių kaip valstybės rezervo papildymas (1,2 mln. eurų) ar atitinkamų sveikatos apsaugos tarnybų darbo užmokesčio klausimą (2,6 mln. eurų), nutarta pasiūlyti gana specifinį lėšų skyrimą – 6,57 mln. eurų investiciniam projektui „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Tokią pačią sumą šiam projektui siūlo skirti ir J.Pinskus, įregistravęs šį pasiūlymą asmeniškai, kaip parlamentaras.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija norėtų skirti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai 4,68 mln. eurų privalomos trečios fizinio ugdymo pamokos įvedimui visose 9 (I gimnazijos) ir 10 (II gimnazijos) klasėse.
Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas prašo Valstybės saugumo departamentui papildomai skirti 4,9 mln. eurų žvalgybos pajėgumams palaikyti bei veiklos tęstinumui užtikrinti.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas prašo skirti Generalinei prokuratūrai papildomai skirti 3 mln. eurų išlaidoms, iš jų: 1,3 mln. eurų prokuratūros pastatų remontui, 1 mln. eurų – komunalinėms paslaugoms, 515 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.
Dar 1,3 mln. eurų prašoma skirti Teisėjų tarybos išlaidoms, iš jų 865 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 500 tūkst. eurų pašto paslaugų išlaidoms.
A.Butkevičius: galutinis deficitas gali būti didesnis
Posėdyje kalbėjęs parlamentaras, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad 2023 m. biudžetas esamomis sąlygomis „viršijo lūkesčius“, turint omenyje infliaciją, karą Ukrainoje ir energetikos išteklių augančias kainas.
Tačiau išskyrė tris pagrindinius principus, į kuriuos politikai turėtų atsižvelgti svarstant šių metų biudžetą.
Pirmasis – viešaisiais pinigais neskatinti infliacijos.
„Fiskalinė politika turi palaikyti pinigų politikos tikslą, siekiant sumažinti infliaciją arba garantuoti kainų stabilumą. Ir trečias aspektas būtų, kad Vyriausybėms, plačiąja prasme, visoje Europoje rekomenduojama tikslingai, orientuotomis priemonėmis remti pažeidžiamiausias socialines grupes“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad jau praėjusių metų biudžete buvo išlaidų, kurios nebuvo padengtos tvariais šaltiniais. Šiųmetiniame biudžete numatytas 4,9 proc. deficitas, galėtų būti didesnis, nes, anot jo, Finansų ministerija planuoja didesnį augimą Lietuvai nei kitos tarptautinės ekonominės organizacijos.
A.Butkevičius teigė, kad ilgalaikės išlaidos, nepadengtos tvariomis pajamomis, kitais metais sieks apie 1,2 mlrd. eurų.
„Jeigu 2023 m. mes skolos aptarnavimo išlaidas numatome 200 mln. eurų, ir ekonomikos augimą 1,5 proc. 2025 m. biudžete mes jau turėsime numatyti 700 mln. eurų vien skolos aptarnavimo išlaidoms padengti“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas teigė didelio sisteminio struktūrinio pokyčio biudžete nematantis. „Iš esmės mes vejamės infliaciją, visose savo išlaidų eilutėse mes vejamės infliaciją, augančias kainas ir tas didžiulis net ir socialinių reikalų biudžetas, arba dalis biudžete, tie 9 mlrd. eurų, jeigu pasižiūrėsime iš esmės, kompensuoja augančias kainas“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis taip pat pabrėžė, kad biudžeto projekte numatytos didelės skolintų lėšų apimtys, o valstybės numatytą energetinių išteklių kompensavimą visiems verslo subjektams jis vadino per dosniu bei neteisingu.
„Mes visi suvokiame, kad jeigu mes nediferencijuojame kam ir kiek už kilovatvalandę kompensuojame, iš esmės mes remsime turtingus žmones ir turtingus namų ūkius. Lygiai taip pat, jeigu mes netaikome diferencijuotos tvarkos pagal verslo sektorius, pagal kategorijas, mes paremsime daugybę verslų, kuriems to net nereikia“, – kalbėjo G.Paluckas.
Parlamentaras pridūrė, kad nemažai valstybinių institucijų, tarp jų ir ministerijų, buvo paliktos „ant sisteminio bado ribos“ ir teigė, kad patys šių įstaigų atstovai kreipiasi į opoziciją, prašydami užregistruoti vieną ar kitą pasiūlymą.
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys kalbėjo, kad aukšta infliacija „suvalgys“ biudžete siūlomas pakelti pensijas ir kitas išmokas.
„Faktiškai nesėkminga Vyriausybės kova su infliacija jiems leido užkamšyti biudžeto skyles, ir tą reikia pripažinti. Šiemetinis biudžeto deficitas tikrai bus mažesnis, bet faktiškai mes nuskurdinsime Lietuvos žmones, nes jie už gaunamas pajamas galės nupirkti mažiau“, – kalbėjo parlamentaras.
G.Skaistė: Finansų ministerijos augimo prognozės būna pačios tiksliausios
Posėdyje pasisakiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė, atrėmė kritiką, kad augimo prognozes galėjo nustatyti netiksliai.
„Ne pirmą kartą girdžiu kvestionavimą, kad kitos institucijos nemato tokio augimo kitais metais, kad pernelyg optimistiškai pajamas vertiname. Iš praktikos – Finansų ministerijos parengti skaičiavimai visą laiką būna patys tiksliausi. Yra tarptautinių institucijų, kurios ekonomikos augimą vertina geriau negu parengė Finansų ministerija“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat pabrėžė, kad valstybės prognozuojama skola kitais metais bus apie 42-43 proc. nuo BVP – tai viena mažiausių skolų ES.
„Noriu priminti buvusiai Vyriausybei, kad jų valdymo metu valdžios sektoriaus skola išaugo 12 proc. punktų per vienerius metus ir, man atrodo, toks valdymas buvo nelabai atsakingas“, – teigė G.Skaistė.
Ministrė pabrėžė, kad jokie nauji mokesčiai biudžeto projekte nėra numatyti, išskyrus neapmokestinamųjų pajamų didinimo (NPD) plėtimą.
V.Mitalas: prie kelių finansavimo klausimo būtų galima grįžti po pusmečio
Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad biudžeto projektas leistų atlaikyti kitų metų išbandymus.
Jis pridūrė, kad dabar diskutuojami tam tikri biudžeto patobulinimai.
„Neabejotinai, kad su valstybės tarnyba susijusių teisėjų, prokurorų, Saugumo departamento, STT, Migracijos departmento pareigūnų padėtis labiausiai bado akis, kelia klausimus ir, natūralu, kad dar kartą signalizuoja apie kompleksinių reformų poreikį“, – kalbėjo V.Mitalas, pridūręs besitikintis, kad valstybės tarnybos reforma bus svarstoma ir primta Seime.
Anot V.Mitalo, taip pat diskutuojami tam tikri švietimo finansavimo klausimai.
„Prasminga įsivertinti, ar mes ikimokykliniam ugdymui ir neformaliam vaikų švietimui padarėme pakankamai, galvojant apie kitų metų biudžetą ir iš dalies aš toms diskusijoms taip pat pritariu“, – kalbėjo Seimo narys.
Valdančiosios daugumos narys atkreipė dėmesį, kad kelių finansavimas taip pat yra kompleksinis klausimas ir jį būtų galima peržvelgti po pusmečio, jeigu atsirastų papildomų finansavimo šaltinių.
Parlamentaras pridūrė, kad valstybė galėtų gauti daugiau lėšų nei numatyta koreguodama energetikos išteklių kompensavimo mechanizmą, taip pat nutraukti jaunų šeimų būsto įsigijimo regionuose programą.
Svarbiausios 2023 m. biudžeto priemonės gyventojams
2023 m. biudžete Vyriausybė ketina kompensuoti energetikos kainas gyventojams.
Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,93 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, verslui – 446 mln. eurų, šių metų ketvirtąjį ir kitų metų pirmąjį ketvirčius.
Pavyzdžiui, numatoma, kad pirmąjį kitų metų pusmetį visuomeninio tiekimo kaina gyventojams turėtų siekti 28 ct/kWh, o antrąjį pusmetį – 33 ct/kWh. Kompensaciją gaus ir nepriklausomą tiekėją pasirinkę gyventojai.
Dujų kaina vartotojams turėtų didėti ne daugiau kaip 40 proc. Preliminariai skaičiuojama, kad naudojantiems dujas šildymui tarifas su kompensacija būtų 1,07 euro už kubinį metrą (dabar – 77 centai), o naudojantiems jas maistui gaminti – apie 1,33 euro (dabar yra 1,03 euro).
Nemažai dėmesio biudžete skiriama ir gyventojų pajamų didinimui.
Tam numatyta 1,552 mlrd. eurų, iš jų 723 mln. eurų – dirbančiųjų pajamų didinimui, taip pat socialinės paramos išmokų indeksavimui bei pensijų indeksavimui.
Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. Augimas siekia 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.
Neapmokestinamasis pajamų dydis augs iki 625 eurų. Tai padės didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas.
Vaiko pinigai kitais metais augs iki 85,75 eurų (šiuo metu siekia 80,5 euro).
Vidutinė socialinio draudimo pensija augs nuo 482 iki 542 eurų (padidėjimas sieks 60 eurų), turint būtinąjį stažą – nuo 510 iki 575 eurų (augs 65 eurais). Iš viso pensijos 2023 m. augs apie 12 proc.
Bazinis pareiginės algos dydis kitąmet augs nuo 181 iki 186 eurų.
Tiek padidinus bazinį pareiginės algos dydį, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai augs 23,5–161 euro. Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, rengiant kitų metų biudžetą vadovautasi rugsėjį ministerijos parengtomis prognozėmis, kurios numato, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc. Visgi ji tikino, jog išlieka didelis ekonomikos neapibrėžtumas.
Ketvirtadienio posėdyje dalyvavo 113 Seimo narių.
Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Tai įprasta procedūra.
Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje.
