Nutarime parlamentarai vardija priežastis, kodėl turėtų būti atliktas parlamentinis tyrimas.
„Lietuva 2009–2012 metais skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir dėl tos priežasties valdžios sektoriaus bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus ir 2012 pabaigoje siekė 13,264 milijardo eurų“, – teigiama nutarime.
Vertinama, kad 2009–2012 m. Finansų ministerija pasiskolino 7,5 milijardo eurų galimai nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis iki 9,375 proc.
Dėl Finansų ministerijos 2009–2012 m. vykdyto skolinimosi teks sumokėti 3,2 milijardo eurų palūkanų, iš bankų paimtos paskolos pareikalaus 1,6 mlrd. eurų didesnių išlaidų skolai apmokėti, nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF. Didžiąją skolos dalį – 5 mlrd. eurų – teks grąžinti 2020–2022 metais, vertina parlamentarai.
Seimo nariai nutarimą grindžia ir tuo, kad 2010 m. ir vėliau Valstybės kontrolė aiškino, jog neviešas Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo būdas neužtikrino konkurencijos, pakankamo viešumo ir skaidrumo bei galėjo daryti neigiamą įtaką vidaus rinkai ir skolos valdymo išlaidoms.
Jei toks nutarimas būtų priimtas, parlamentinį tyrimą atlikti būtų pavesta Stasio Jakeliūno vadovaujamam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, tačiau pats S.Jakeliūnas šio nutarimo nepasirašė.
Nutarimą pateikė net 49 Seimo nariai, daugiausia iš valstiečių, socialdemokratų, Lenkų rinkimų akcijos ir tvarkiečių frakcijų.
A.Kubilius: tai atsakas už tyrimus valdantiesiems
„Nemačiau dar to nutarimo, nežinau, kas čia ką registruoja. Bet panašūs klausimai jau praėjusią kadenciją buvo vis keliami svarstyti. Tai manęs visai nestebina, jei čia atsiranda kažkokia iniciatyva. Ne kartą esu sakęs, kad jei Seime atsiranda iniciatyva tyrinėti rimtus klausimus, tai visuomet atsiranda ir iniciatyva ieškoti kažkokių konservatorių klaidų ar nusižengimų“, – su ironija į mestus kaltinimus žvelgia konservatorius Andrius Kubilius, minimu periodu ėjęs premjero pareigas.
Jis šiandien įsitikinęs, kad Lietuva, nesikreipusi į TVF, pasielgė teisingai.
„Lietuva iš tikrųjų labai efektyviai išėjo iš krizės. Pagal BVP vienam gyventojui esame šiandien aplenkę net ir estus, jau nekalbu apie latvius. Pradedami tie nagrinėjimai yra bandymai politizuoti tai, kas neturėtų būti politizuojama“, – sako A.Kubilius.
Paklaustas, kodėl tokia iniciatyva galėjo kilti būtent dabar, A.Kubilius parlamentarų aktyvumą sieją su tyrimais pozicijoje esantiems atstovams
„Manau, kad labiausiai tai susiję su tuo, kad Seime siūloma toliau tirti rimtas socialdemokratų santykių su „Rosatom“ problemas, yra siūlymų tirti Ramūno Karbauskio ryšius su Rusijos trąšų gamintojais. Na, tai visuomet tada atsiranda tokių iniciatyvų ir konservatoriams, kad va bandysime kažką pripaišyt“, – šypsosi A.Kubilius.
Parlamentarų tyrimą jis vadina „tuščiu oro virpinimu“ ir bandymu slapstyti rimtų reformų trūkumą.
„Deja, šiai Vyriausybei kažkokių rimtų darbų ar rimtų reformų nelabai sekasi daryti. Tai tada yra imituojama aktyvi veikla, kaip visada, ieškant tariamų konservatorių nusižengimų. Nėra buvę tokio Seimo, kuriame mes būtume opozicijoje ir to meto valdžia nebūtų apsiėmusi tirti kokio nors dalyko, susijusio su konservatorių partija“, – teigia A.Kubilius.
„Kuo daugiau tokių tyrimų ant mūsų galvos bandoma užkrauti, tuo geriau mums sekasi rinkimuose. Jau buvau pradėjęs išgyventi, kad niekas nepradeda tirti mūsų veiklos“, – sako A.Kubilius.
Aiškinsis, kodėl skolinta neviešai ir kas pasipelnė
Komitetas turėtų atsakyti net 15 klausimų. Tarp jų: kodėl buvo skolinamasi didelėmis palūkanomis, kaip buvo deramasi dėl paskolų sąlygų, kodėl nebuvo skolintasi iš TVF, koks buvo skolinimosi poreikis.
Tuomet parlamentarai turėtų nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais. Žinoma, įtrauktas ir kaltųjų ieškojimas.
Daug dėmesio parlamentarai skirtų išaiškinimui, kaip Vyriausybė skolindavosi ne viešai, kokie asmenys taip Vyriausybei skolindavo, kokią dalį sudarė neviešas skolinimasis.
Užkliuvo ir tuometinė ministrė I.Šimonytė
„Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, o finansų ministrės pareigas 2009–2012 metais ėjo Ingrida Šimonytė, nustatyti, ar ji savo veiksmais ar neveikimu nepadarė žalos valstybei, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už nepagrįstai dideles palūkanas“, – teigiama parlamentarų nutarimo projekte.
Jie siūlo įvertinti I.Šimonytės, 2009–2012 metais ėjusios finansų ministrės pareigas, priimtus sprendimus dėl tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos ir I.Šimonytės bei tuometinio Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus asmeninę atsakomybę.
Taip pat siūloma nustatyti, ar 2009–2012 metais partijoms, buvusioms valdžioje, ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos.