Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M.Majauskas biudžetą apibūdino kaip atlyginimų ir pensijų biudžetą. Tiek vienai, tiek kitai sričiai skirta maždaug po 500 mln. eurų.
Pagal naująją tvarką gydytojai vidutiniškai gautų 90 eurų į rankas daugiau, statutiniai pareigūnai – 105 eurais, mokytojai – 100 eurų daugiau. Papildomai planuojama didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ir neapmokestinamų pajamų dydį (NPD). „Mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamos į rankas didėtų 65 eurais“, – sakė M.Majauskas.
Vis dėlto Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pabrėžė, kad kyla klausimų dėl finansinio balanso bei pajamų šaltinių.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad nemokamų pietų nebūna. Valstybės kontrolė, įvertinusi šį biudžetą, pateikė nedviprasmiškas ir rimtas išvadas“, – sakė parlamentaras.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad numatomos ne tik trumpalaikės išlaidos tolesniam pandemijos valdymui, bet ir ilgalaikės, kurių finansavimui nėra tvarių šaltinių. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei nurodoma projekte. Taigi yra rizika infliaciniam spaudimui ir ūkio perkaitimui. Panašias išvadas pateikė ir Lietuvos bankas.
M.Majauskas pridūrė gavęs už ekonomiką atsakingo Europos komisaro Paolo Gentiloni raštą, kuriame teigiama, kad Lietuva neužtikrina pakankamos išlaidų kontrolės.
„Turime atsižvelgti į kompetentingų institucijų pastabas“, – sakė M.Majauskas.
Seimo nariai, komitetai, įstaigos ir organizacijos pateikė pasiūlymų papildomai įvairioms reikmėms biudžete numatyti 433 mln. eurų. Tačiau Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui.
„Nė vienas Seimo narys nepasiūlė didinti Seimo biudžeto pajamų, o tik didinti išlaidas. Pagrindinis finansavimo šaltinis buvo valstybės skola“, – pabrėžė M.Majauskas.
Komitetai pasiūlė dar 250 mln. eurų vertės pasiūlymų. Daliai jų Biudžeto ir finansų komitetas pritarė.
Komitetas Vyriausybei siūlo tikslinti biudžetą, numatant daugiau lėšų Lietuvos mokslo tarybai mokslo konkursiniam finansavimui, numatyti papildomą aukšto meistriškumo sporto finansavimą, padidinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai, šias lėšas skiriant Šaulių sąjungai. Komitetas taip pat pritarė siūlymui skirti daugiau lėšų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) – šią instituciją M.Majauskas pavadino „auksine karve“, generuojančia įplaukas į biudžetą. Taip pat siūloma numatyti daugiau finansavimo bibliotekoms, priklausomybės ligų gydymui.
„Vyriausybė tikslindama biudžetą turi užtikrinti, kad deficitas nedidėtų. Jeigu būtų numatyti papildomi asignavimai, kitoje vietoje jie turi būti arba mažinami, arba turi būti nustatyti tvarūs pajamų šaltiniai“, – sakė M.Majauskas.
Audito komitetas: reikia užtikrinti ilgalaikius finansavimo šaltinius
Audito komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė teigė, kad nors komitetas nutarė biudžetui pritarti, jis taip pat atsižvelgė į Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadas.
Audito komitetas Vyriausybę ragina Seimo pavasario sesijoje pateikti projektus, užtikrinančius tvarų ilgalaikių valstybės įsipareigojimų finansavimą.
„Seimui iki pavasario sesijos pabaigos nepriėmus tokių projektų, Vyriausybės prašoma pateikti patikslintą 2022 m. valstybės ir savivaldybių biudžetą su priemonėmis, kurios spręstų finansų disbalanso klausimą“, – sakė ji.
Komitetas taip pat pasiūlė pataisyti kai kurias technines biudžeto projekto klaidas.
Opozicija biudžetą vadino neilgalaikiu ir keliančiu klausimų
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vardu kalbėjęs parlamentaras Algirdas Butkevičius sakė, kad ilgalaikėje finansų perspektyvoje dėl biudžeto kyla klausimų.
Jis atkreipė dėmesį, kad biudžeto projekte numatytas spartus įvairių mokestinių dydžių augimas. Pavyzdžiui, prognozuojamas bendras valstybės mokesčių pajamų augimas 2022 m. numatytas 15,9 proc., pelno mokesčio – 60 proc., pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 12,8 proc., gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 15 proc.
„Jeigu mes vertintume tik šitą dalį, galima būtų daryti vieną išvadą – gyventojų pajamos auga, santaupos didėja, perkamoji galia didėja, tai mažina šešėlinės ekonomikos mastą. Visa tai atrodo aukštumoje, tačiau geri rezultatai pasiekti atsižvelgiant į dideles pinigines injekcijas kovojant su COVID-19“, – kalbėjo jis.
A.Butkevičius pabrėžė, kad šiandien padėtis pasikeitusi dėl sumažėjusios valstybės pagalbos verslui. Jis įvardijo ir kitas grėsmes – laikinas COVID-19 išlaidas keičia ilgalaikiai įsipareigojimai, didėja struktūrinis fiskalinis deficitas, planuojant, kad BVP augs 4 proc. „Aš neatsimenu tokių atvejų, kad ekonomika augtų 4 proc., o mes dar didintume struktūrinį fiskalinį deficitą“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis taip pat pasigedo tvarių ilgalaikių pajamų šaltinių bei atkreipė dėmesį į tai, kad trečiojo ketvirčio realus BVP augimas gerokai sumažėjo lyginant su antruoju. Parlamentaras prognozavo, kad ketvirtąjį ketvirtį padėtis gali būti dar blogesnė. Be to, dėl geopolitinio konteksto gali nukentėti į eksportą orientuotas šalies transporto sektorius.
Darbo partijos frakcijos atstovas Vytautas Gapšys kalbėjo, kad gerą ekonominį impulsą vis dar suteikia praėjusios Vyriausybės į ekonomiką įlieti pinigai. „Būčiau nesąžiningas teigdamas, kad biudžetas blogas. Taip nėra. Mes kartu su biudžetu priimame daugybę įstatymų, kurie gerina padėtį, mažina skurdą. Taip pat Darbo partijos frakcija palaikė tuos sprendimus“, – sakė parlamentaras.
Vis dėlto Darbo partijos frakcijai kilo klausimų apie rezervų ir nepaskirstytų lėšų eilutes, kurių vertė siekia apie 1 mlrd. eurų.
„Nesugebėjimas tų lėšų paskirti realioms programoms atima iš parlamento galimybę realiai vertinti tų pinigų panaudojimo tikslingumą. Manau, įžengiant į trečiuosius pandemijos metus nebepadoru prisidengti pandemijos neprognozuojamumu ir nežinojimu, kiek išleisime vakcinoms“, – kalbėjo V.Gapšys.
Jam taip pat užkliuvo asignavimai pažangos priemonėms. Joms skirta daugiau nei 900 mln. eurų. Frakcijos atstovas teigia nesulaukęs detalių atsakymų dėl šių pinigų.
„Jaučiamės taip, tarsi pirktume miltų maišą, ir mums bandytų paaiškinti, kad tortas bus be galo skanus. Gal ir taip, bet to garantuoti šiandien niekas negali“, – kalbėjo parlamentaras.
„Valstiečių“ frakcijos atstovas Valius Ąžuolas kalbėjo, kad nors atlyginimai medikams šiais metais didės, nemažai padidėjimo lems COVID-19 suvaldymo finansavimas, kuriam kitais metais numatyta kelis kartus mažiau lėšų nei šįmet.
Jis taip pat abejojo, kad kai kurios ministerijos laikysis biudžete numatomų įsipareigojimų. Dėl šio aspekto kliuvo Švietimo, mokslo ir sporto ir Krašto apsaugos ministerijoms.
Kaip ir V.Gapšys, V.Ąžuolas pasigedo aiškumo Pažangos fondo finansavime ir vedė paraleles su 2008–2009 m. ekonomine krize.
„Kur tokiu keliu nueisime? Nueisime į tą patį krizės tyrimą, kuris yra atliktas ir įvardintos problemos. Klaidos tokios – išpučiame realybę. Finansininkai sako, kad kitais metais ateina gana didelė krizė, bet mes galime to nematyti ir sakyti, kad to nebus“, – kalbėjo V.Ąžuolas.
Galutinis biudžetas bus priimtas gruodžio viduryje
Kalbėdama ketvirtadienio Seimo posėdyje finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad 2022 m. biudžetas yra galimybių biudžetas.
Ministrės teigimu, yra keletas sričių, į kurias orientuotas naujasis biudžetas. Vienas aktualiausių klausimų – saugumas, turint omenyje daugelį sričių – nuo geopolitinių įtampų iki ekstremalių situacijų suvaldymo. Taip pat bus skiriama daugiau lėšų Europos Sąjungos investicijoms, strateginiams valstybės projektams, švietimui, žmonių pajamų didinimui ir skurdo mažinimui.
Planuojamame kitų metų valstybės biudžete bus 2,6 mlrd. eurų skylė – biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)
Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Tai įprasta procedūra. Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.
