Parlamentarai antradienį nutarė sudaryti tokią komisiją – už balsavo 61, prieš – 3, o susilaikė 5 parlamentarai.
Komisijai vadovaus „valstietė“ Guoda Burokienė, ji darbą turės baigti iki 2018 metų kovo 10 dienos.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika teigė, kad problema, kai tų pačių maisto produktų sudėtis skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse skiriasi, egzistuoja jau penkerius metus.
Anot jo, turėtų būti reikalaujama atsakomybės tų asmenų, jų grupių ar institucijų, kurios „šioje problemoje peržengė įgaliojimus“.
„Kalbant apie tai, koks komisijos tikslas, tai – kad vartotojai žinotų, kad tai nėra tas pats produktas, kad galėtų aiškiai atskirti, tam turėtų būti skirtingas ženklinimas, o ne būtų mažomis raidėmis informaciniame lapelyje parašoma – kad nebūtų vartotojo klaidinimo“, – teigė K.Mažeika.
Konservatorius Edmundas Pupinis teigė nesąs tikras, ar Seimas turi pakankamai kompetencijos imtis tokio tyrimo, o liberalas Eugenijus Gentvilas suabejojo, kad „skirtinga sudėtis reiškia skirtingą kokybę“.
Tuo tarpu K.Mažeika priminė cukraus pakeitimą saldikliais, natūralių gyvulinių riebalų pakeitimą augaliniais, kurie pasak parlamentaro, gali būti ir iš genetiškai modifikuotų augalų.
Komisija analizuos, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių.
Komisija taip pat aiškinsis, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) produktų kokybės tyrimą atliko vėliau negu kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
Be to, komisijai siūloma nustatyti atsakingus asmenis, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos vartotojus.
Seimas taip pat pritarė konservatorių pataisai, kuri įpareigoja komisiją nustatyti, kokių priemonių būtina imtis, kad būtų ištaisyta padėtis bei užkirstas kelias galimoms diskriminacinėms praktikoms ateityje.
Komisijai be kita ko teks nustatyti, ar nesiskiria tuo pačiu prekės ženklu pažymėti Lietuvos ir kitų ES valstybių narių rinkoms tiekiami ne maisto produktai – to irgi pareikalavo konservatoriai.
VMVT neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris rugsėjį yra pareiškęs, kad šalims reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis BNS yra minėjęs, jog yra rengiama bendra ES maisto kokybės vertinimo metodologija, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams ES šalyse.
