Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė prognozuoja, kad padidinus akcizus, valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus anglies dioksido dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.
2025 metais dėl CO2 dedamosios benzinas ir dyzelinas brangtų 2-3 centais, 2026 metais – maždaug po 5 centus, 2028 metais – po 10 centų, o 2030 metais – 14-16 centų, tačiau tais metais dedamoji galėtų būti ir didesnė, jeigu Lietuvai tektų įsigyti daugiau apyvartinių taršos leidimų (ATL), nepavykus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinti iki numatytos ribos statybų ir transporto sektoriuose.
Tokiu atveju benzinas ir dyzelinas brangtų 19-21 centu, jeigu ATL už toną anglies dioksido siektų 80 eurų.
Dyzelino akcizas būtų palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.
Norima didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakoma lengvatų iškastiniam kurui, pavyzdžiui, angliai. Didėtų akcizas ir šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam „raudonajam“ arba buitiniam krosnių kurui. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad ūkininkai bus skatinami keisti šį dyzeliną į dujas.
Aplinkos ministerija siūlo, kad akcizas dyzelinui, skirtam žemės ūkiui, liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų, tačiau nuo kitų metų būtų įvestos 100 tūkst. litrų lubos. Vėliau jos žemėtų, pavyzdžiui, 2025-ųjų liepą – iki 50 tūkst. litrų. Žemės ūkio bendrovės sako, kad planuojamas naujas „žaliojo“ dyzelino paskirstymo būdas, kai kuro kiekis numatomas atsižvelgiant į ūkio dydį, o ne dirbamos žemės plotą, sukiršins ūkininkus, o degalus apribojus, mažės konkurencingumas.
