Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį nutarė padaryti pertrauką prekybos mokesčio įstatymo svarstyme. Valdantieji siūlė apmokestinti prekybininkų apyvartą, viršijančią 2 mln. eurų per mėnesį (be PVM).
„Reikia imti pertrauką, šis įstatymas neturėtų būti svarstomas, kol nėra Europos Komisijos išvados dėl šio projekto, taip pat mokestis gali būti įvertintas kaip iškreipiantis rinką, kitus dalykus. Yra įvairių kitų rizikų“, – posėdžio metu sakė BFK pirmininkas Valius Ąžuolas.
„Pertrauka gali būti labai ilga“, – pridūrė komiteto pirmininkas.
BFK narys Mykolas Majauskas 15min tvirtino, kad nors techniškai būtų įmanoma šį klausimą komitete apsvarstyti dar šiais metais, jis abejoja, ar tai galėtų įvykti. Juo labiau kad anksčiau vykusiame Ekonomikos komitete šio mokesčio projekto nepanoro pristatyti ir balsavime nepalaikė net vienas jo iniciatorių Virgilijus Poderys.
„Tai adventas, ramybės ir susikaupimo metas, ir komitetas priėmė racionalų sprendimą negąsdinti visuomenės naujais mokesčiais, tuo labiau tais, kurie nugultų ant visuomenės pečių. Tai reiškia, kad prie šio klausimo gali būti grįžtama ateinančiais metais, bet panašu, kad šiais metais jo nebesvarstys“, – sakė M.Majauskas.
Prieš tai posėdžiavęs Ekonomikos komitetas prekybos mokesčio projektą atmetė, grąžindamas rengėjams jį tobulinti.
Be to, BFK vėl grįžo prie vadinamojo bankų apyvartos mokesčio projekto, kurį penktadienį buvo atmetęs. Tačiau ir šio projekto svarstyme nutarta padaryti pertrauką.
Oligopolijos nepanaikins
Stambios prekybos mokesčio idėją kritikavo įvairūs Lietuvos ekspertai. Penktadienį Seime vykusioje konferencijoje „2020 m. biudžetas – kuriam gerovės valstybę ar chaosą?“ kalbėjęs profesinių paslaugų bendrovės „EY“ partneris Kęstutis Lisauskas stebėjosi visais planuojamais mokestiniais pakeitimais. O kalbėdamas apie prekybos mokestį atkreipė dėmesį, kad jį turės mokėti ir pelną uždirbančios, ir nuostolį patiriančios bendrovės.
„Siekiame apmokestinti viršpelnį, bet kaip mokesčio bazę nustatome apyvartą. Kokie bebūtų tikslai, priemonė netinkama. Kaip problema Lietuvoje šiame sektoriuje įvardijama oligopolija, tačiau ji bus ir įvedus mokestį“, – įsitikinęs K.Lisauskas.
Anot jo, net ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia, kad reikia nuo A iki Z perrašyti įstatymą, nes jo negalima administruoti.
Ekonomikos komiteto posėdžio metu pasisakęs Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Algirdas Bartkus, atlikęs nepriklausomą ekspertinį šio mokesčio įvertinimą, tvirtino, kad apyvartos mokestis priverstų žemus antkainius taikančias įmones drastiškai kelti kainas.
„Šis įstatymas yra nepatobulinamas“, – pabrėžė A.Bartkus.
Išvadoje jis taip pat konstatavo, kad šis mokestis ne tik padidins kainas, iškraipys konkurencinę aplinką, bet ir bus kliūtis į Lietuvos rinką ateiti žemų antkainių tinklams.
„Šis mokestis veikia kaip iškraipytas specifinis progresinis PVM mokestis, kuris taikomas išimtinai mažmeninės prekybos sektoriui“, – išvadoje teigia ekspertas.
Įvertinęs visas neigiamas pasekmes A.Bartkus siūlo apyvartos mokestį keisti progresiniu pelno mokesčiu.
Reikia ieškoti milijardų, ne milijonų
Tuo tarpu Seime vykusioje konferencijoje pirmadienį kalbėjęs ekonomistas ir sociologas prof. Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad palyginti su kitomis ES šalimis Lietuvoje gerokai mažiau surenkama pajamų iš pelno, turto, pajamų mokesčių.
„Pajamų, pelno ir turto mokesčiai yra silpnosios Lietuvos vietos. Reikia didinti valstybės pajamas iš tų gyventojų pajamų, kurios yra didelės ir daugeliu atveju nesusijusios su darbo pajamomis“, – sakė R.Lazutka.
Šiose srityse ekonomistas teigia matantis daug resursų papildyti biudžetą, tuo tarpu šiuo metu vykdomas reformas jis vadino smulkmenomis.
„Kalbos yra apie keliasdešimt milijonų, tie visi pasiūlymai menkučiai ir jie nenusipelno didelio dėmesio, jei kalbame apie gerovės valstybės plėtrą. Jie nei sulopys stogą, nei sugriaus gerovės valstybę. Reikia kalbėti ne kaip surinkti porą milijonų, o porą milijardų“, – apibendrino R.Lazutka.
