Finansų ministerijos siūlomą akcizų planą pristačiusi finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pastebėjo, kad Lietuvoje iki šiol didėja vyno ir fermentuotų gėrimų pardavimai. Etilo alkoholio gėrimų pardavimai iki 2018 m. buvo nukritę, tačiau ir vėl pradėjo augti.
„Alkoholio įperkamumas didėja. 2016 m. buvo galima už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį nusipirkti 418 litrų, o 2020 m. – jau 452 litrus“, – teigė R.Bilkštytė.
Pastaruosius dvejus metus alkoholio įperkamumo augimas viršijo 11 proc., šiems metams prognozuojamas daugiau nei 7 proc. augimas.
Akcizų įstatymo projektu siūloma nustatyti akcizų tarifų planą, taikomų alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui. Naujasis planas taip pat galiotų ir cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui.
Skaičiuojama, kad vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 proc. stiprumo akcizas 2022 metais didėtų 19,2 proc. iki 78 eurų už produkto hektolitrą, 2023 metais – iki 93 eurų, o 2024 metais – iki 109 eurų. Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, kitąmet pusė litro šių produktų brangtų 8 centais.
Pagal naujuosius tarifus, labiausiai didėtų silpnojo vyno ir sidro akcizas – 66,5 proc. per trejus metus. Dėl šio gėrimo apmokestinimo komiteto nariai klausimų Finansų ministerijai turėjo daugiausia.
Parlamentaras Andrius Palionis sakė, kad nors įstatymu išskirti Lietuvos gamintojų negalima, sidro gamintojus būtų galima apmokestinti pagal gamybos būdus. Daugiau sąnaudų reikalaujančią natūralią fermentaciją vykdančius gamintojus jis siūlo apmokestinti mažesniu tarifu.
„Kitas gamybos būdas yra toks – atsivežamas surogatinis gėrimas, pridedama priedų, išpilstoma ir parduodama. Išskirdami gamybos būdą, padėtume ir savo gamintojams, o sveikesnis gėrimas būtų ir pigesnis“, – sakė A.Palionis.
Atsakydama į šį pasiūlymą Finansų ministerijos netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja Asta Zelo, sakė, kad tokią tvarką įgyvendinti būtų galima nebent papildomai reguliuojant gamybą, nes kol kas laboratoriniu būdu neįmanoma atskirti, kaip pagamintas produktas.
„Tą būtų galima užtikrinti tik Lietuvos gamintojų atveju, o vertindami užsienio gamintojų produktus mes galėtume remtis tik dokumentacija“, – sakė ji.
Komitetas paprašė Finansų ministerijos įvertinti galimybę sidrą apmokestinti pagal gamybos būdą.
Alui akcizas nuo kitų metų didėtų 10 proc. iki 7,82 euro už produkto hektolitrą, 2023 metais – iki 8,6 euro, o 2024 metais – iki 9, 46 euro. Dėl to vien kitąmet pusė litro alaus pabrangtų 2 centais.
Etilo alkoholiui akcizas kitais metais didėtų 6,8 proc. iki 2163 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą, 2023 metais – iki 2310 eurų, o 2024 metais – iki 2467 eurų.
Planuojama, kad 2022 m. iš naujų alkoholio akcizų būtų surenkama papildomi 17,3 mln. eurų, o 2024 m. suma jau siektų 23,5 mln. eurų.
Sparčiai brangtų kaitinamasis tabakas
R.Bilkštytė pastebėjo, kad rūkomojo tabako pardavimo skaičiai gerokai krenta nuo 2017 m., nors tuo metu alternatyvios tabako vartojimo priemonės dar nebuvo paplitusios.
„Matome ryškų kaitinamojo tabako augimą. Tabako rinką matuojant kilogramais, kaitinamojo tabako produktai 2020 m. sudarė 10,1 proc., bet perskaičiuojant cigarečių vienetais, jie sudaro virš 20 proc.“, – sakė viceministrė.
Kaitinamojo tabako produktai šiuo metu apmokestinti mažiau nei tradicinės cigaretės. Šių produktų kainoje akcizų dalis sudaro 19 proc., o tradicinių brangiausių cigarečių kainoje jis siekia net 53 proc.
Tabako įperkamumas taip pat auga. 2016 m. už vidutinį atlyginimą buvo galima buvo galima nusipirkti 161 brangiausių cigarečių pakelį, pernai šis skaičius išaugo iki beveik 200.
Finansų ministerija siūlo nustatyti kasmetinį 32 proc. tarifo didinimą kaitinamajam tabakui, komitetas tokiam siūlymui pritarė.
„Svarstytina kaitinamiesiems produktams akcizų tarifą nustatyti už vienetus. Argumentai yra vienodas apmokestinimas, prieinamumo mažinimas, ypač jaunimui. Savo esme jie panašūs į cigaretes, pagrindinė žinutė yra ta, kad kaitinamasis tabakas yra cigerečių pakaitalas. Lietuva su keturiomis kitomis šalimis išsiskiria ES – kitur produkcija apmokestinama vienetais“, – aiškino viceministrė.
Ministerijos nuomone, kaitinamojo tabako vartojimui didėjant, galimos papildomos įplaukos, be to, atsižvelgta į Sveikatos ministerijos patarimus, jog vartojant kaitinamąjį tabaką geriau įsisavinamas nikotinas, dėl ko didėja priklausomybė.
Seimo narys „valstietis“ Valius Ąžuolas išreiškė pasiūlymą kaitinamojo tabako produktus apmokestinti dar didesniu tarifu nei siūloma. Parlamentaro nuomone, mažiausias tarifas turėtų siekti 50 proc.
„Aš suprantu, kad kaitinamojo tabako lobistai dirba geriau nei kiti, bet negali būti situacija kitokia nei užsienio šalyse“, – sakė V.Ąžuolas.
Parlamentaras Vytautas Gapšys pritarė komiteto kolegai, kad siūlomas tarifas nėra pakankamas. Jis siūlė praleisti vieną didėjimo etapą ir iškart eiti prie kito. „Produktas įeina į rinką ir akcizas to nesustabdys, todėl mes dabar tiesiog praradame biudžeto pinigus“, – pažymėjo parlamentaras.
Kitas komiteto narys socialdemokratas Liudas Jonaitis atkreipė demesį, kad reikėtų didinti akcizus ir kaitinamiesiems skysčiams, naudojamiems elektroninėse cigaretėse. Reaguodama į pastabas, R.Bilkštytė teigė, kad to galima tikėtis netolimoje ateityje.
„Kol kas akcizu apmokestinamas tik pats paruoštas skystis. Jo komponentai nėra akcizo objektai, todėl reikia papildomų įstatymų normų jų apmokestinimui“, – sakė viceministrė
Cigaretėms akcizų tarifas nuo 2022 metų būtų ne mažesnis kaip 122,5 euro už 1000 cigarečių (šiuo metu – 115,5 euro), nuo 2023-ųjų – 130 eurų, o nuo 2024-ųjų – 138 eurai. Dėl to cigarečių pakelis (kuriame jų yra 20) kitąmet brangtų apie 15 centų.
Po trejų metų tikimasi į biudžetą iš padidėjusio akcizo tabako produktams surinkti papildomus 15,6 mln. eurų.
Kyla klausimų dėl kontrabandos
Parlamentarai Vytautas Mitalas ir Algirdas Butkevičius Finansų ministerijos atstovės klausė, ar ministerija įvertino padidėsiančios kontrabandos galimybę.
R.Bilkštytė teigė, kad sulaikomos kontrabandos mastai didėja, kova su ja efektyvėja ir per kelerius metus nesumažėjo. Ji pripažino, kad naujų iššūkių gali kilti dėl dideliais kiekiais vežamos kontrabandos traukiniais.
Posėdyje dalyvavęs Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Arnas Neverauskas sakė, kad nelegalių rūkalų rinka Lietuvoje yra apie 20–30 proc. Jis nepritarė siūlymui didinti apmokestinimą cigaretėms ir pasitelkė Latvijos bei Estijos pavyzdį, kuriose jos apmokestinamos mažiau. Latvijoje akcizas kasmet didėja 6 proc., Estijoje – 5 proc.
O ascociacijai nepriklausančios įmonės „Philip Morris Baltic“ Išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius teigė, kad jo įmonė pritaria didesniam cigerečių apmokestinimui, tačiau prieštaravo didesniam kaitinamojo tabako apmokestimui.
M.Majauskas siūlo mažesnį akcizą kraftiniam mažųjų daryklų alui
Komiteto pirmininkas M.Majauskas baigiantis posėdžiui pasiūlė naują lengvatą – taikyti 50 proc. mokestinę lengvatą vadinamajam kraftiniam alui. Parlamentaro teigimu, tai būtų naudinga mažosioms šalies alaus darykloms. Šiam pasiūlymui komitetas taip pat pritarė.
M.Majausko teigimu, Seimui pritarus, tokia lengvata galėtų pasinaudoti mažosios nepriklausomos alaus daryklos. Mažąja alaus darykla būtų laikoma alaus darykla, kuri per kalendorinius metus pagamina ne daugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus, kuri teisiškai ir ekonomiškai nepriklauso nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės, kurios gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės.
Tokia akcizų lengvata nebūtų netaikoma pagal licencines sutartis pagamintam alui. Sumažintas tarifas būtų taikomas ne visam mažosios alaus daryklos pagamintam alui, o tik pirmajam 10 tūkst. hektolitrų per metus pagamintam.
Sumažintas tarifas būtų 50 procentų standartinio akcizų tarifo. ES teisės aktai leidžia taikyti sumažintą tarifą mažosioms nepriklausomoms alų gaminančios įmonėms.
Mažąja alaus darykla gali būti laikoma alaus darykla, pagaminanti ne daugiau kaip 200 tūkst. hektolitrų alaus, mažoji alaus darykla turi būti nepriklausoma ir sumažintas tarifas negali būti mažesnis kaip 50 procentų standartinio tarifo.
Nustačius mažesnį akcizų tarifą mažosioms alaus darykloms, toks tarifas turėtų būti taikomas ne tik Lietuvos mažosioms alaus darykloms, tačiau ir iš kitų ES valstybių narių atgabenamam mažųjų alaus daryklų, atitinkančių Lietuvos nustatytas sąlygas, alui.
Lietuvoje tokia lengvata galėtų pasinaudoti 58 mažosios daryklos. M.Majausko skaičiavimais, biudžetas dėl tokios lengvatos netektų iki 1 mln. eurų.
V.Mitalas teigė iš esmės palaikantis pasiūlymą, tačiau atkreipė dėmesį, kad tokią lengvatą būtų galima taikyti ir plačiau, išplečiant jos taikymą ir sidro bei vyno gamintojams.
V.Ąžuolas taip pat palaikė šį sprendimą, tačiau jam kilo abejonių dėl tarifo poveikio masto.
„Aš tam išskirtinumui labai pritariu. Latvijoje yra nemažai alaus gamintojų, jie savo kraštą tuo garsina, mes taip pat turime Biržus, Pasvalį, Pakruojį. Tik man kyla klausimas dėl 10 tūkst. hektolitrų – ar neatsitiks taip, kad tai bus labai maža pagalba?“ – klausė jis.
M.Majauskas pritarė, kad toks pakeitimas būtų nedidelis, tačiau pabrėžė, kad tai galėtų tapti pagrindu, nuo kurio būtų galima atsispirti.
