Tuo metu Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad nuo ligų saugant eglynus gali prireikti dar šiemet didinti kirtimų normą.
Komiteto vadovė Aistė Gedvilienė sako, jog komitetas prašo ministerijos nekeisti miškų kirtimo normos, kuri buvo nustatyta praėjusiems penkeriems metams. 2019-2023 metais ketinta nukirsti 3,62 mlN.Kietmetrių medienos ir iškirsti 11,85 tūkst. hektarų.
„Tokiu būdui atsižvelgiame į tai, kad vis dėlto vyko nacionalinis susitarimas, kad sutarėme, kad saugoti reikia daugiau, nors kai kurios politinės partijos nepasirašė ar atsisako kol kas pasirašyti šį susitarimą“, – trečiadienį komitete teigė A.Gedvilienė.
Ji pabrėžė, kad komiteto posėdyje išaiškėjo, jog dabartinė miškų kirtimo norma niekada nebuvo pasiekta.
A.Gedvilienė mano, kad ministerija atsižvelgs į komiteto prašymą ir Vyriausybei pateiks derinti naują nutarimo projektą, kuriame nebeliks didesnės kirtimų normos.
„Gal šioje vietoje ir turėtume pademonstruoti valią mažiau naudoti, mažiau ūkininkauti. (...) Nuolat kalbame, kad reikia kažkokio balanso, kad reikia stabdyti vartojimą, ieškoti kaip gamtai galima atiduoti daugiau (...) Juolab, kad nėra dideli praradimai, kita vertus tai būtų tik tam tikros pozicijos pademonstravimas“, – kalbėjo A.Gedvilienė.
Ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas numato, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst. hektarų valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,65 mln. Kietmetrių likvidinės medienos tūrio – 2 proc. daugiau nei dabar.
Ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis komitete nurodė, kad 2024-2028 metais siūloma iškirsti 316 ha (arba 2,7 proc.) daugiau miškų negu 2019-2013 metais ir iškirsti 30 tūkst. kietmetrių (arba 0,8 proc.) daugiau medienos.
Pasak jo, norma didinama, nes šiemet Valstybinių miškų urėdija perėmė 34 tūkst. ha miškų, kurie anksčiau buvo įtraukti į vadinamąjį rezervą, grąžintinų savininkams teritorijų sąrašą.
N.Kupstaitis mano, kad 2024-2028 metais daugiau negu ministerija siekia miškų nebūtų iškirsta.
„Vyriausybės patvirtintos normos neviršysime, bet laba labai bus priartėta prie jos su faktiniais kirtimais“, – teigė N.Kupstaitis, pabrėžęs, kad atotrūkis tarp leistinos kirtimų normos ir faktinių kirtimų yra apie 6 proc.
Tuo metu Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pareiškė, kad esant dideliam sanitarinių kirtimų poreikiui, jau šiemet gali prireikti didinti kirtimų normą.
„Jeigu gamtinės sąlygos, kokios yra dabar, – šilta ir palankios vabalams, tai gali būti net poreikis peržiūrėti ir Vyriausybės patvirtintą kirtimų normą, nes, jeigu norėsime sutvarkyti eglynus, kad neišplistų, nebūtų pakenkta dar daugiau, gali reikėti imtis (didesnių kirtimų – BNS). Šie metai yra labai įtempti, gali reikėti peržiūrėti“, – komitete tvirtino V.Kaubrė.
Pasak jo, užpernai sanitariniai kirtimai sudarė apie 10-12 proc. visų kirtimų, šiemet – jau beveik 60 proc.: „Eglynai beveik visi kertami tik sanitariniais kirtimais“.
Metinis medienos prieaugis Lietuvoje siekia 19,82 mlN.Kietmetrių per metus, o vidutiniai kirtimai siekia 10,90 mlN.Kietmetrių.
