Parlamentarai su specialistais aptars tris galimybes: didesnio tarifo, kai baigsis jo galiojimas, nebetaikyti, palikti jį galioti dar tam tikrą laiką arba nustatyti neterminuotai.
Šiuo metu bankams ir kredito unijoms, kurių pelnas viršija 2 mln. eurų, taikomas 20 proc., o ne 15 proc., kaip kitoms įmonėms, pelno mokestis. Toks tarifas įsigaliojo pernai ir turėtų būti taikomas šiemet bei 2022 metais.
VMI: bankai – tarp daugiausia pelno mokesčio sumokančių įmonių Lietuvoje
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2018-2019 metais didieji bankai buvo tarp daugiausia pelno mokesčio Lietuvoje sumokančių įmonių. Ši tendencija liko ir 2020 metais, kai bankams jau galiojo didesnis pelno mokesčio tarifas.
2020 metais SEB bankas pagal sumokėtą pelno mokesčio dydį buvo antroje vietoje iš visų Lietuvoje veikiančių bendrovių. Praėjusiais metais bankas pelno mokesčio sumokėjo net 141,1 proc. daugiau nei 2019 metais. „Swedbank“ atsidūrė trečioje vietoje – jis pelno mokesčio sumokėjo 10,4 proc. daugiau nei 2019-aisiais. „Luminor“ yra septintoje vietoje pernai šio mokesčio sumokėjęs 39 proc. daugiau.
SEB 2018 metais pelno mokesčio sumokėjo 5,899 mln. eurų, 2019 metais – 13,675 mln. eurų, o 2020 metais – 32,884 mln. eurų, „Swedbank“ – atitinkamai 21,456 mln. eurų, 23,024 mln. eurų ir 25,484 mln. eurų, o „Luminor“ – 5,755 mln. eurų, 6,924 mln. eurų ir 9,645 mln. eurų.
Šie duomenys neparodo, kiek kiekvienas bankas atskirai 2020 metais, kada įsigaliojo didesnis pelno mokesčio tarifas, šio mokesčio sumokėjo daugiau dėl padidinto tarifo. Komitetas tikisi tai išsiaiškinti.
Pagal Finansų ministerijos komitetui pateiktus duomenis, kredito įstaigos dėl taikomos jiems didesnio tarifo pernai iš viso deklaravo 17,8 mln. eurų avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio, per 2021 metų pirmą ir antrą ketvirčius – 9,5 mln. eurų.
„Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad nuo 2020 metų padidintas pelno mokestis bankams per pusantrų metų valstybės biudžetą papildė daugiau nei 27 mln. eurų“, – BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Didesnį pelno mokesčio tarifą moka tik tie bankai, kurių metinis pelnas viršija 2 mln. eurų.
„Šio mokesčio taikymo pratęsimas neturėtų reikšmingai įtakoti investicinio patrauklumo, nes didesnis tarifas taikomas tik tiems, kurių pelnas viršija 2 mln. eurų, todėl tikėtina, kad naujas rinkos dalyvis bent kelis pirmus metus mokėtų standartinį 15 proc. tarifą“, – tvirtino M.Majauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių.
„Tai reiškia, kad dividendai, kurie pervedami į motinines kompanijas užsienyje yra neapmokestinami, todėl bankai Lietuvoje moka tik pelno mokestį“, – aiškino M.Majauskas.
Be kita ko, jis sako, kad didieji bankai, veikdami ribotos konkurencijos sąlygomis gali nustatyti didesnes paskolų palūkanas – remiantis Eurostatu, būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra vienos didžiausių tarp euro zonos šalių ir siekia 2,18 proc., kai eurozonos vidurkis – 1,32 procento.
„Bankinių paslaugų įkainiai, kaip ir bankų pelningumas Lietuvoje vidutiniškai didesnis nei kitose euro zonos šalyse, todėl pelno mokestis ir jo padidintas tarifas yra pateisinamas fiskaliniu požiūriu“, – įsitikinęs M.Majauskas.
KT: kredito įstaigos pelno mokestį moka kitaip
Konstitucinio Teismas (KT) šių metų gegužę išaiškino, kad kredito įstaigos – bankai ir kredito unijos – pelno mokestį moka nuo mažesnės apmokestinamojo pelno dalies nei kitos įmonės.
KT be kita ko konstatavo, kad pagal Pelno mokesčio įstatymą, apskaičiuojant bankų ir kredito unijų apmokestinamąjį pelną, iš kredito įstaigų gautų pajamų, be kitų nustatytų atskaitymų, leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti.
Todėl bankų ir kredito įstaigų apmokestinamojo pelno apskaičiavimas skiriasi nuo kitų įmonių apmokestinamojo pelno apskaičiavimo.
Tačiau KT taip pat nurodė, kad tokia situacija leistina ir Konstitucijai neprieštarauja, nes tarp bankų ir kredito unijų bei kitų bendrovių, gaunančių pelną, viršijantį 2 mln. eurų per metus, yra tokių skirtumų, kad pagal Konstituciją yra objektyviai pateisinamas nevienodas jų apmokestinimo vertinimas.
Į KT dėl 2019 metų pabaigoje patvirtintų mokestinių įstatymų atitikties Konstitucijai pernai sausį kreipėsi tuometinė Seimo opozicija – dešiniųjų partijų atstovai.