Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Seimo komitetas – už daugiabučių šilumos punktų spartesnę renovaciją

Seime skinasi kelią iniciatyvos spartinti mažąją renovaciją jai numatant didesnę valstybės paramą.
Daugiabučiai
Daugiabučiai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisoms, numatančioms spartesnį daugiabučių šilumos ūkio atnaujinimą nuo liepos didinant valstybės finansavimą.

Maksimalią šilumos punkto atnaujinimo kompensacijos ribą siūloma padidinti nuo 30 iki 70 proc. Tai reiškia, kad daugiabučių šilumos ūkio pertvarkai būtų galima skirti ir didesnę valstybės paramą, jeigu tam užteks lėšų.

Gyventojams, kaip ir anksčiau, būtų kompensuojamos palūkanos ir renovacijos projektų rengimo išlaidos.

Laisvės frakcijoje dirbantis Kasparas Adomaitis įsitikinęs, kad didesnė parama galėtų būti skiriama tik šilumos mazgų, kurie yra bendro naudojimo, atnaujinimui, o ne vamzdynų, radiatorių keitimui butuose. Jis žada teikti tai numatančias pataisas.

Pasak K.Adomaičio, pataisos dėl mažosios renovacijos skatinimo yra svarbios, nes padėtų mažinti sparčiai kylančias sąskaitas už energijos išteklius.

„Su 30 mln. eurų valstybės paramos galime padėti sutaupyti tą sumą, kurią skiriame kompensacijoms (už šildymą – BNS)“, – komitete teigė parlamentaras.

Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad pataisos įpareigotų namo prižiūrėtojus informuoti gyventojus apie šilumos mazgų būklę, gyventojai privalėtų priimti sprendimus dėl namo šilumos sistemos atnaujinimo.

„O tam, kad tvarkymasis būtų lengvesnis ir paprastesnis, valstybė skirtų dideles paramas ir dotacijas“, – teigė A.Gedvilienė.

Pakeitimai Seime svarstomi skubos tvarka - to per pataisų pristatymą paprašė premjerė Ingrida Šimonytė – pasak jos, vasarą būtų galima renovuoti dalį šilumos punktų ir 2022-2023-ųjų šildymo sezono metu žmonės už šilumą mokėtų mažiau.

Pataisas inicijuoja grupė valdantiesiems ir opozicijai priklausančių parlamentarų, tarp kurių yra ir energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys.

Iniciatoriai skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, šilumos mazgo pakeitimas 30 butų name su 70 proc. valstybės parama atsipirktų maždaug per vienerius metus.

Lietuva iki 2050 metų planuoja renovuoti 436 tūkst. pastatų, iš kurių 30 tūkst. būtų daugiabučiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų