Seimo BFK – už siūlymą išplėsti PVM lengvatą, du konservatoriai nepaisė partijos nurodymų

M.Majauskas negali pasirašyti po sprendimu dėl mokesčių didinimo

Balsuojant susilaikė vienintelis komiteto narys konservatorius Matas Maldeikis. Tokį komiteto siūlymą svarstys Seimas, balsuodamas dėl kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčio PVM nei kitų įstatymų pataisų.

Lengvatinį 9 proc. PVM viešbučiams Vyriausybė siūlo pratęsti neribotam laikui, tuo metu restoranų ir kitų maitinimo įmonių, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto klubų paslaugoms ir renginiams lengvatą siūlo pratęsti tik pusei metų – iki liepos.

„Negaliu pasirašyti po komiteto sprendimu dėl mokesčių didinimo“, – teigė BFK vadovas M.Majauskas, kalbėdamas apie Vyriausybės siūlomą PVM didėjimą nuo kitų metų liepos.

„Verslas sumažinus mokesčius atitinkamai reaguoja: skaidrinasi, oficialiai deklaruoja pajamas, deklaruoja pelną, didina atlyginimus ir moka mokesčius“, – tvirtino M.Majauskas.

Pasak jo, net ir reikšmingai sumažinus PVM tarifą, visi maitinimo sektoriaus sumokami mokesčiai per trejus metus sumažėjo tik 4 proc. – nuo 64,9 mln. eurų 2019 metų pirmąjį pusmetį iki 62 mln. eurų šiemet sausį-birželį.

„Jeigu padidinsime mokesčius, didelė dalis verslo sugrįš į šešėlį“, – tikino Seimo komiteto vadovas.

Verslo argumentas: šešėlis išaugs

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, pusės metų lengvatinis tarifas restoranams būtų šioks toks gelbėjimosi ratas, bet neišspręstų problemos. Pasak jos, šiemet maitinimo įmonės sumokėjo 2 proc. daugiau PVM negu 2019 metais.

„Pardavimų PVM surinkimas yra išaugęs nuo 2019 metų, kada PVM nebuvo sumažintas, dviem procentais 2022 metais, kai tarifas 9 proc. Todėl mes labai abejotume skyle biudžetui ir tuo nuostoliu ir jeigu tarifas būtų lengvatinis, į biudžetą surinktume daug daugiau pinigų dėl mokesčių ir išėjimo iš šešėlio“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.

200 mln. eurų buvo šešėlyje maitinimo sektoriuje prieš dvejus metus, dabar apie 40 proc. – apie 80 mln. eurų ištraukėme.

„200 mln. eurų buvo šešėlyje maitinimo sektoriuje prieš dvejus metus, dabar apie 40 proc. – apie 80 mln. eurų ištraukėme“, – pridūrė ji.

Restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ vadovė Odeta Bložienė tikino, kad maitinimo sektoriuje PVM grįžus į 21 proc. šešėlis „ženkliai išaugs“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Odeta Bložienė

„Tai yra smulkus, labai smulkus šeimų verslas ir jiems šiame sektoriuje išgyventi bus labai sudėtinga“, – teigė ji.

Anot asociacijos vadovės, dar 5-10 mln. eurų būtų surenkama gyventojų pajamų mokesčio iš arbatpinigių, kuriuos jau galima mokėti ne grynaisiais, o kortelėmis.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ savininkas Gediminas Balnis tvirtino, kad maitinimo įstaigos dabar daug skolinasi, kad išgyventų, tačiau esant nežinomybei dėl mokesčių sunku tartis su bankais.

„Kokius duomenis finansinėms institucijoms pateiksime? Pusę metų žinome, koks PVM bus, o vėliau koks, nežinome“, – teigė jis.

Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos prezidentas Liutauras Čeprackas teigė, kad verslui papildomų pinigų reikės, nes nuo 2023 metų sausio kils minimalus mėnesio atlyginimas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Liutauras Čeprackas

„Ypatingai mažų restoranų išlaidos dar padidės. Įvertinus tas vietas, kurios dirba pietų metu nuo 11 iki 15 val., ten jis ir mokamas“, – tvirtino L.Čeprackas.

Sveikatingumo klubai „taip gerai“ negyvena

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis pareiškė, kad sektorius „taip gerai“ negyvena ir negali pasigirti „jokiu pajamų augimu“, todėl reikalingi ilgalaikiai sprendimai.

„Mes vos vos pradėjome atsistatinėti po pandemijos, kurios metu bankrutavo apie 25 sporto klubai, o dabar, kai kalbame apie išaugusius komunalinius mokesčius, kuriems mūsų sektorius labai imlus, tai daugiau sporto klubų neišgyvens“, – kalbėjo V.Šiugždinis.

Asmeninio archyvo nuotr./Vidmantas Šiugždinis

Pasak jo, liepą, kai pasibaigs lengvatos galiojimas, sporto klubams bus labai sunku, nes vasarą žmonės sporto klubų nelanko.

Kino teatrų ir kultūros įstaigų pajamos sumažėjusios

„Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas nurodė, kad sektoriaus pajamos dar nepasiekė 70 proc. 2019 metų rodiklio.

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadovės Editos Sabalionytės teigimu, tarptautiniai tyrimai rodo, kad muzikos, scenos kūrėjų apyvarta per krizę sumažėjo 76-90 proc.

„Matome didžiulį visų paslaugų pabrangimą, talentų nutekėjimą iš Lietuvos, todėl mokestinėje aplinkoje ilgalaikiai sprendimai yra būtini“, – tvirtino ji.

Valdančiuosius skaldantis klausimas

Šis BFK siūlymas sulaukė valdančiųjų kritikos ir įtampas konservatorių partijoje. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas (TS-LKD) net uždraudė Seimo nariams teikti su Vyriausybe nesuderintus pasiūlymus biudžeto projektui. Tačiau M.Majauskas atkerta, kad Seimo nariai, ir valdantieji, ir opozicija, visuomet turėdavo pasiūlymų Vyriausybės pateiktam biudžeto projektui.

Užsimenama, kad toks susikirtimas su partijos lyderiais M.Majauskui gali kainuoti komineto pirmininko postą.

TAIP PAT SKAITYKITE: M.Majauskas nesitraukia dėl PVM lengvatos: pasisakė apie „vertybinį požiūrį“ į mokesčius ir kurstomą konfliktą

9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą nuo 2023 metų neterminuotai taikyti ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai taip pat remia ir valdančiosios Laisvės partijos frakcijos Seime atstovai, už ją pasisako ir ekonomikos bei inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Tuo tarpu didžioji dauguma konservatorių frakcijos remia Vyriausybės siūlymus. Jiems pritaria ir Liberalū sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

„Mano nuomone, kompromisinis siūlymas pusmečiui yra geras, jis yra pasvertas. Juolab, kad negali atmesti tokios galimybės, kad teks po pusmečio vėl peržiūrėti biudžetą ir įvertinti situaciją iš naujo“, – trečiadienį LRT radijui sakė ji.

„Tokie sprendimai, kurie tam tikrą terminą numato su galimybe juos persvarstyti, mano galva, yra pamatuoti ir, aš manau, kad jo ir turėtume laikytis“, – pridūrė V.Čmilytė-Nielsen.

Kiek tai kainuotų?

Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorės Jūratės Laurikėnaitės teigimu, dėl PVM lengvatos apgyvendinimo sektorius į biudžetą kitais metais nesumokėtų 24 mln. eurų, maitinimo verslas – 59,5 mln. eurų, kultūros, sporto ir pramogų įmonės – dar apie 5,5 mln. eurų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./PVM

Tuo tarpu M.Majauskas įsitikinęs, jog tokie skaičiavimai prasilenkia su realybe, nes netekę lengvatos verslai arba bankrutuotų, arba trauktųsi į šešėlį ir tų mokesčių nesumokėtų.

9 proc. PVM tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto paslaugoms baigia galioti šių metų pabaigoje.