Ministerija siūlo įvesti anglies dvideginio dedamąją bei padidinti akcizą dyzelinui, kad tarifas ilgainiui susilygintų su benzino.
Ministerija siūlo akcizą dyzelinui didinti iki 466 eurų 2024 m., 2025 m. – iki 500 eurų už tūkstantį litrų. Tais metais būtų įvesta ir anglies dvideginio dedamoji.
Kaip nurodė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, tai reiškia, kad akcizo augimo efektas litrui dyzelino 2024 m. siektų 4,6 centus, 2025 m., atsiradus anglies dvideginio dedamajai – 14,6 cento.
Tuo metu benzinui akcizas nedidėtų, tačiau jam būtų įvesta anglies dvideginio dedamoji. 2025 m. šio naujo mokesčio efektas litrui benzino siektų 2 centus, 2026 m. – 5 centus., 2030 m. – jau 14 centų.
Vadinamajam žaliajam dyzelinui, kurį naudoja žemdirbiai, neaugtų nei akcizų tarifai, nei būtų įvesta anglies dvideginio dedamoji, tačiau pirminiame projekte siūlyta jam įvesti lubas.
„Žaliųjų“ mokesčių pakete numatyta, kad dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkio veikloje, akcizas liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų. Tačiau šio kuro žemdirbiai, pagal pradinę iniciatyvą, įsipilti bet kiek nebegalėtų – numatomos „lubos“, kurios 2024 metais būtų 100 tūkst. litrų, o vėliau „lubos“ žemėtų, pavyzdžiui, 2025-ųjų liepą – iki 50 tūkst. litrų.
Tačiau Regionų frakcijos narys Andrius Palionis pasiūlė šį punktą išbraukti.
„Dabar yra nustatyta metodika, kad ūkiams yra paskirstomas dyzelino kvotos pagal jų dirbamus laukus ir jo ūkio veiklos sritį – ar tai yra gyvulininkystė, ar grūdais užsiimantis ūkis, ar mišrus ūkis, ar bitininkystė. Tai norėtųsi, kad ta koncepcija išliktų ir toliau, nes jeigu mes ribosime ūkiams dyzelino kuro kvotas, prarasime konkurencines sąlygas ir su kitais Europos ūkiais“, – sakė A.Palionis.
Pasak jo, šis klausimas svarbus ir vertinant geopolitinį kontekstą, nes kitos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, priskyrė žemės ūkio sritį nacionalinės svarbos sričiai, kad šalis galėtų pati apsirūpinti maisto produktais.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad lubos pagal pradinį siūlymą būtų buvusios numatytos tik patiems stambiausiems ūkiams, tačiau jis sutiko, kad jas reikėtų išbraukti iš įstatymo projekto.
„Turėjome diskusiją Kaimo reikalų komitete, kur yra jų protokolinis pasisakymas dėl lubų naikinimo, tad man atrodo, kad reikėtų atsižvelgti į pasiūlymą jas naikinti. Čia bendra rinka ir bendros taisyklės turėtų galioti žemės ūkio produkcijai gaminti“, – sakė S.Gentvilas.
A.Palionis taip pat siūlė šildymui skirtam raudonam dyzelinui palikti dabar galiojantį 21,14 euro akcizo už tūkstantį eurų tarifą. Aplinkos ministerija savo ruožtu įstatymo pakeitimo projekte yra įrašiusi didesnius skaičius – tarifą šiai kuro rūšiai siūlyta didinti iki 140 eurų už tūkstantį litrų.
Komiteto narys A.Palionis argumentavo, kad siūlymai, susiję su šildymui skirtais gazoliais, kurie daugiausia naudojami grūdų džiovinimui, išbrangintų galimybę ūkininkams naudoti grūdų džiovyklas. Šios džiovyklos įrengtos per 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpį, naudojant ES lėšas.
S.Gentvilas savo ruožtu į pastabas sureagavo kompromisiniu pasiūlymu.
„Reikia pripažinti, kad yra paleistos ne visos paramos priemonės dujų degikliams ir cisternoms, naudojamoms grūdų džiovyklėms, įsigyti. Tą pripažindami manome, kad gal nereikėtų to akcizo taip didinti, tad siūlytume taikyti tą patį akcizą kaip ir daugmaž Lenkijoje ar Latvijoje – 60 eurų ir būtų suvienodintas akcizo tarifas su žaliuoju dyzelinu“, – nurodė S.Gentvilas.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis sakė, kad pramonininkai pritaria, jog priklausomybę nuo iškastinio kuro reikėtų mažinti, tačiau ragino į mokestinius pakeitimus žvelgti kompleksiškai.
„Kadangi taršos mažinimas yra susijęs su poreikiu investicijoms, tai svarbi ir investicinė aplinka. Tai prašome į jį pažiūrėti kompleksiškai, nes pramonei reikės spręsti tas problemas“, – nurodė T.Garuolis.
Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas antrino, kad verslo atstovai „negali nepritarti“, jog pokyčių reikia, tačiau jis ragino suvienodinti skirtingiems sektoriams taikomą mokestį už išmestą anglies dvideginį.
„Mums svarbus vienas sisteminis aspektas – kad mokestis už anglies dvideginį būtų panašus visoje ekonomikoje“, – sakė V.Kriaučiūnas.
Tiesa, dėl siūlymų dar bus balsuojama Seimo posėdyje.
