Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete buvo svarstomas Užimtumo įstatymo pakeitimo projektas, numatantis išmokas dėl karantino metu nutrauktos veiklos.
Nors šiuo metu COVID-19 išmokos nebemokamos, įstatymo projekto autoriai pakeitimų būtinumą argumentuoja poreikiu turėti gerai reglamentuotą sistemą, jeigu situacija dėl verslo veiklos ribojimų būtų panaši į praėjusios žiemos.
Vienas esminių pakeitimų – savarankiška veikla besiverčiantys asmenys, norėdami gauti išmokas, neprivalėtų būti registravę savo veiklos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo metu.
Jie savarankišką veiklą turėtų būti registravę ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinių 12 mėnesių, skaičiuojant nuo karantinio paskelbimo datos.
Įstatymo projektą komitete pristačiusi Seimo narė Laima Mogenienė teigė, kad toks sprendimas leistų išvengti masinio fiktyvaus veiklų registravimo ir chaoso diskusijų apie naują karantiną fone.
„Reikalavimas nelabai reikalingas ir perteklinis. Esmė, kad jie tęstinai vykdytų veiklą ir galėtų tai įrodyti. Gali įvykti tokia situacija, kad žmogus 11 mėnesių vykdė veiklą, bet konkrečiai tą dieną jis neturėjo verslo liudijimo. Viena vertus Vyriausybė pati leidžia pirkti verslo liudijimą netęstinį laikotarpį, dalis tų veiklų yra sezoninės, žmonės naudojasi suteikta teise. Tai labai svarbu smulkiems verslininkams“, – sakė ji.
Tokiam pasiūlymui nepritarė vasarį savo išvadas pateikęs Teisės departamentas. „Manome, kad ši sąlyga yra būtina, kadangi priešingu atveju asmuo negalės būti laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu ir šios išmokos mokėjimas neatitiks jos paskirties (ši išmoka mokama savarankiškai dirbantiems asmenims)“, – nurodoma jų išvadoje.
Nepaisant to, Ekonomikos komiteto nariai vienbalsiai nutarė tokioms išvadoms nepritarti ir grąžinti šį punktą svarstyti į pagrindinį Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Jei komitetas šiems pakeitimams taip pat pritartų, dėl jų būtų balsuojama Seimo posėdyje.
Kitiems įstatymo projekte numatytiems pasiūlymams buvo pritarta.
Pagal juos šiek tiek keistųsi išmokų nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams reglamentavimas. Pirmąjį ir antrąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesius darbdaviai nebegalėtų rinktis 100 proc. uždarbio kompensavimo – ši nuostata išbraukta iš naujojo projekto. Vietoj to palikta tik 70 proc. kompensuojamo uždarbio dalis.
Trečiąjį ir ketvirtąjį subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo mėnesiais skirta 50 proc. apskaičiuotų kompensuojamų lėšų dalis pakeista į 30 proc. Nuostata dėl penkto ir šešto mėnesio apmokėjimo apskritai išbraukta iš įstatymo. Anksčiau darbuotojai tokiu atveju galėjo tikėtis 30 proc. atlygio kompensavimo.
Dalis likusių pakeitimų buvo atlikti siekiant sutvarkyti dabartinį įstatymą pagal formalius teisėkūros principus.
