„Kai toks svarbus klausimas, reikia visus išgirsti“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Pasak jo, Seimas projekto plenariniame posėdyje imsis ketvirtadienį, nes komitetas dėl jo sprendimą priims tik trečiadienį.
M.Lingė abejoja, ar komitete bus pritarta trijų Seimo narių iš opozicijos Valiaus Ąžuolo, Andriaus Palionio ir Jono Pinskaus siūlymui dalį įnašo lėšų numatyti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.
„Laikomės pozicijos skirti (lėšas iš bankų solidarumo įnašo – BNS) tam, kam galima. Čia jau būtų konstitucinis debatas, ar galima tokias išlaidas (daryti – BNS). Apie tai turėtų kalbėti Europos centrinis bankas. Išlaidų paskirtis yra labai svarbus momentas – ar finansuoji savo buitinius reikalus, kuriems visada reikia pinigų, ar konkretų baigtinį projektą darai, kurio ir svarba turi būti ypatinga“, – teigė komiteto vadovas.
Seimas praėjusį ketvirtadienį po pateikimo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, už jį balsavus 107 Seimo nariams, o toliau jis bus svarstomas skubos tvarka. Dokumento nepalaikė valdančiajai koalicijai priklausantys liberalai ir „laisviečiai“, tačiau palaikė dalis opozicijos.
Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.
Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokestis siūlomas šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos centriniam bankui didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.
Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
