„Aš nesiūlau atiduoti pusę pelno darbuotojams, siūlau tik ketvirtadalį. Manau, kad tai yra humaniška darbuotojų ir darbdavių atžvilgiu“, – 15min teigė V.Matulevičius. Parlamentaras teigė tokią pataisą pasiūlęs dėl to, kad Lietuvoje yra pernelyg maži atlyginimai. Ir tai esą būtų paskata darbuotojams, kurie gauna menkas algas.
Komiteto posėdyje buvusi Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė baisėjosi ir pačiu siūlymu, ir balsavimo rezultatais.
„Netikėjau, kad blaivaus proto žmonės galėtų tai priimti. Aš net abejoju, ar tai atitinka Konstituciją“, – teigė R.Skyrienė.
Pasak jos, jei siūloma ketvirtadalį pelno dalintis su darbuotojais, tai kas pasidalins nuostoliais? „Tai gal priimkime ir daugiau pataisų, pavyzdžiui, jei yra nuostolis, tai mažėja atlyginimai. Seimo nariai, matyt, nežino, kad priedai mokami ir nuostolį patiriančiose įmonėse“, – 15min sakė R.Skyrienė.
O kaip tai paveiktų pačias įmones? Idėjos autorius V.Matulevičius įsitikinęs, kad smulkaus ir vidutinio verslo tai beveik nepaveiktų. O štai didelės įmonės, kurios gali pasigirti solidžiais pelnais, turi dalintis uždarbiais.
Pramonininkai įspėja: pelnai mažės
Finansų ministerijos duomenimis, per šių metų sausį-gegužę pelno mokesčio gauta 272 mln. eurų – beveik 25 mln. eurų (10 proc.) daugiau nei prognozuota ir 71,5 mln. eurų (35,7 proc.) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, toks siūlymas iš esmės yra bandymas įstatyminiais reikalavimais reguliuoti atlyginimų nustatymą, kas, anot LPK, nėra priimtina laisvos rinkos ekonomikos šalyse.
„Darbo užmokesčio dydis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo jo darbo patirties, kvalifikacijos, kompetencijos, įgūdžių, išsilavinimo ir kt.
Šis pasiūlymas gali duoti ne teigiamą, o atvirkščiai – neigiamą – rezultatą ir skatinti įmones mažinti pelną. Atkreiptinas dėmesys, kad mokestinė našta šiems „25 procentams pelno“ stipriai išaugtų, t.y. būtų apmokestinama ne tik pelno mokesčiu (15 proc.), bet išmokant darbuotojams apmokestinama gyventojų pajamų (15 proc.) bei socialinio draudimo (40 proc.) mokesčiais„“, – rašoma komentare.
Be to, pramonininkams nėra aišku, kaip ši dalis pelno turėtų būti paskirstoma darbuotojams, t.y. ar turi būti skatinami visi darbuotojai, ar visi turi būti skatinami vienodai. „Toks neaiškumas automatiškai programuoja darbo ginčus“, – teigia pramonininkai.
Siūlė ir neapmokestinti
V.Matulevičius sutinka, kad pelnai gali mažėti.
„Žinoma, bendrovės pelnus gali ir nuslėpti. Tai įmanoma, tačiau valstybė, kiek žinau, sėkmingai kovoja su tuo“, – pridūrė parlamentaras. Be to, V.Matulevičius siūlė leisti neapmokestinti to ketvirtadalio pelno, kuris būtų skirtas darbuotojų skatinimui.
Tačiau darbdavių interesus ginanti R.Skyrienė neabejoja – verslininkai tik išsityčios iš šio sprendimo. „Tai yra nemokšiška. Seimo nariai net nepasidomėjo, ar kur nors Vakarų pasaulyje tai yra priimta. Neišprusęs komitetas ėmė ir nubalsavo su niekuo nepasitaręs“, – sakė R.Skyrienė.
Darbo kodeksą skubina priimti
Finansų analitikas Vaidotas Rūkas feisbuke jau paskaičiavo, kad jei Seimas pritartų tokiam sprendimui, kiekvienam dirbančiajam atitektų į rankas 610 eurų.
„Matematika tokia – Lietuvoje įmonės uždirbo 4,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, atmeti nepelningas įmones ir pelno tampa 5 mlrd. eurų, ketvirtadalį šios sumos padalini 1,2 mln. dirbančiųjų. Vienam dirbančiajam į rankas po 610 eurų, biudžetui – po 432 eurus per metus“, – skaičiuoja analitikas.
„Tiesiog neįsivaizduoju, kad teoriškai toks sprendimas galėtų būti patvirtintas įstatymų“, – sakė analitikas.
Darbo kodekso pataisa, kuriai pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dar bus svarstoma Seimo sesijoje. Dėl darbo kodekso turi būti apsispręsta iki liepos mėnesio.
