15min jau rašė, kad jei būtų įgyvendinti prezidento G.Nausėdos siūlymai, 20 proc. GPM tarifas galiotų kone viskam: ne tik darbo santykiams, bet ir dividendams, kapitalo prieaugiui, autoriniam atlygiui, tantjemoms ir panašiai. Šiuo metu tokioms pajamoms taikomas 15 proc. tarifas.
Seimo nariai pateikė pataisų prezidento pataisoms – opozicijos atstovai siūlo palikti 15 proc. tarifą.
Liberalai Kęstutis Glaveckas ir Simonas Gentvilas siūlo dividendams palikti 15 procentų GPM. Konservatorius Arvydas Anušauskas siūlo 15 proc. palikti ir autorinių sutarčių apmokestinimui.
O konservatorius Mykolas Majauskas iš prezidento siūlymų siūlo palikti tik platesnį apmokestinimą individualiai veiklai. Dividendų apmokestinimą jis siūlytų padaryti progresyvų: 15 proc., kai dividendai per metus siekia iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), ir 20 proc. – už viršijančią pajamų dalį.
Prezidento siūlytam „žalio“ dyzelino akcizo didinimui jau nepritarė Kaimo reikalų komitetas – siūlo akcizą didinti vos 0,4 cento litrui.
51 tūkstantis dividendų gavėjų
M.Majauskas dalijasi VMI duomenimis, atskleidžiančiais, kad Lietuvoje pernai buvo net 51 tūkstantis dividendų gavėjų, bet didžioji dalis jų – 34 tūkst. – taip uždirbo mažiau nei 1000 eurų. Tik 3,2 tūkst. asmenų gavo daugiau nei 50 tūkst. eurų dividendų, dar 5,8 tūkst. asmenų – tarp 10 ir 50 tūkst. eurų.
Vis tik skaičiuojant pinigais, tris ketvirtadalius visų dividendų susižeria patys turtingiausieji – 601 mln. eurų iš bendros iš 805 mln. eurų dividendų sumos 2017-aisiais uždirbo asmenys, per mėnesį uždirbę daugiau nei 8,4 tūkst. eurų.
„Dividendų apmokestinimo tarifo padidinimas neigiamai paveiktų ir ne pačias didžiausias pajamas gaunančių asmenų finansinę situaciją, paskatas kaupti bei investuoti“, – vertina M.Majauskas.
Jis prezidento pataisą siūlo gerokai apkarpyti. Pirmiausia, palikti dabar galiojantį 15 proc. tarifą tantjemoms, valdybos ar stebėtojų tarybos narių atlygiui, autorinėms sutartims, kapitalo prieaugio pajamoms ir pan., kol pajamos nėra didelės.
Panašų principą – progresyvų apmokestinimą – jis siūlo pritaikyti ir dividendams: taikyti ne vienodą 15 proc. tarifą, bet, dividendams viršijus 120 VDU, tą dalį apmokestinti 20 proc.
„Mano supratimu, iki 120 VDU mes skatiname vidurinę klasę kaupti, investuoti ir iš to uždirbti“, – 15min teigia M.Majauskas.
M.Majauskas skaičiuoja, kad Prezidentūros argumentacija dėl dividendų nėra tiksli – Lietuvoje dividendų apmokestinimas nėra vienas žemiausių, lyginant su kitomis ES ar pasaulio šalimis. Pasak jo, negalima Lietuvoje taikomo 15 proc. tarifo vien lyginti su aukščiausiais kitų šalių tarifais – daug kur jie yra progresiniai.
„Pavyzdžiui, aiškinamajame rašte nurodoma, jog Didžiojoje Britanijoje mokesčio tarifas pajamoms iš dividendų yra 38,1 proc., tačiau pamirštama paminėti, jog tarifas kinta priklausomai nuo asmens uždirbamų pajamų dydžio. Pavyzdžiui, dividendai iki 2 000 svarų apskritai nėra apmokestinami. Viršijus 2 000 svarų ribą, priklausomai nuo asmens pajamų lygio, dividendų apmokestinimui gali būti taikomas bazinis 7,5 proc., aukštesnis 32,5 proc. arba didžiausias 38,1 proc. tarifas“, – prezidento argumentus taiso M.Majauskas.
Tačiau jis teigia, kad palaiko prezidento pasiūlytą individualios veiklos apmokestinimo būdą, kai GPM, pajamoms didėjant, augtų iki pat 20 procentų: „Esu giliai įsitikinęs, kad tai yra teisingas siūlymas ir tai yra gyvulių ūkio naikinimas, nes individualios veiklos apmokestinimas yra reikšmingai mažesnis nei darbo santykių“.
Vis tik pats M.Majauskas pripažįsta, kad geriau šiuo metu apskritai jokių mokesčių nekeisti.
„Geriausias dalykas apskritai būtų moratoriumas bet kokiems mokesčių pakeitimams. Mokestinės reformos tikrai neduoda naudos nei Lietuvos ekonomikai, ir gerovės valstybės kūrimą galbūt šiek tiek atideda, nes įneša sumaišties. Nuolatiniai mokesčių keitimai nėra geras dalykas ir jei jau reikia rinktis, aš bandau ieškoti kompromiso taip, kad būtų ir Prezidentūros kompromisai pasiekti, ir kuo mažiau žalos būtų padaryta Lietuvos investiciniam konkurencingumui“, – sako M.Majauskas.
Jau turėjome 20 proc. GPM tarifą – kas tuomet buvo?
Liberalai K.Glaveckas ir S.Gentvilas savo siūlymą palikti 15 procentų GPM visiems dividendams argumentuoja tuo, kad Lietuvoje 20 proc. GPM jau buvo anksčiau, iki 2014 metų.
„Mokesčio tarifas nuo 20 proc. iki 15 proc. buvo sumažintas nuo 2014 m., siekiant pritraukti investicijas į Lietuvą ir sukurti tokias pat dividendų apmokestinimo sąlygas, kaip ir kaimyninėse valstybėse. Taip pat ir tam, kad nebūtų pasirenkamas dividendų išmokėjimo per juridinį asmenį būdas“, – teigiama liberalų pataisoje.
Jie taip pat argumentuoja, kad Latvijoje ir Estijoje verslininkai gali pelną išgryninti tesumokėję 20 procentų mokesčių, o Lietuvoje jau dabar reikia atriekti 27,75 proc.
„Didesnio pajamų mokesčio tarifo nustatymas mobilioms pajamoms galėtų neigiamai paveikti investicinę aplinką ir efektas galėtų būti priešingas nei siekiama. (…) Valstybės biudžeto pajamos galėtų ir mažėti verslui pasirenkant palankesnio mokestinio režimo valstybę“, – rašo liberalai.
VMI statistika rodo, kad 2014-aisiais, kai dividendų tarifas sumažintas nuo 20 iki 15 proc., dividendų ir sumokėtų mokesčių suma išaugo. Bet augimas fiksuotas ir per ilgesnį laikotarpį – tą galėjo lemti ir auganti ekonomika.
Vis tik M.Majauskas mano, kad sumažinus apmokestinimo tarifą, atsirado daugiau paskatų išsimokėti dividendus ir susimokėti mokesčius. O padidinimas suveiktų priešingai – verslininkai gali ieškoti būdų dividendus išsimokėti užsienio šalyse, kur pelnai apmokestinti mažiau.
„Jau dabar tokios šalys kaip Kipras ar Bulgarija gali pasirodyti patraukliomis kryptimis siekiant išvengti didesnių dividendams numatytų mokesčių. Lietuvoje tarifą padidinus iki 20 proc., sąrašas valstybių, kuriose išsimokėti dividendus atrodys patraukliau, išsiplės dar labiau, būsime aplenkę Olandiją, Latviją, Estiją, Slovakiją, Vengriją, Graikiją, Čekiją, Turkiją, Lenkiją, Bulgariją“, – aiškinamajame rašte vardija M.Majauskas.
Baiminasi dėl autorių ir kūrėjų
A.Anušauskas savo siūlymą palikti 15 proc. tarifą autorinėms sutartims grindžia tuo, kad mokesčių didinimas dar labiau sumažintų autorių ir kūrėjų pajamas.
Anot jo, tokias pajamas dažnai gauna vyresnio amžiaus žmonės, jų netekimas galėtų stumti į skurdą ir tai būtų priešingas efektas nei siekiama.
Komitetas nepritaria „žalio“ dyzelino pabrangimui
Seimo Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai patobulino prezidento siūlymą dėl „žalio“ dyzelino. Nors prezidentas vietoje dabartinio 5,6 cento litrui akcizo siūlė taikyti 14,6 cento, Kaimo reikalų komitetas įrašė didinimą tik 0,4 cento.
„Manytina, kad įstatymo projektu siūlomas akcizų tarifo gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, nėra proporcingas. Todėl siūloma padidinti akcizų tarifą iki 60 eurų už 1000 litrų produkto, t. y. didinti 7,2 proc., kaip ir siūloma didinti standartinį akcizų tarifą gazoliams“, – rašoma komiteto išvadoje.
