Kad šios iniciatyvos valdantieji Seime neužgniaužtų, parlamentarai ketina inicijuoti gyventojų parašų rinkimą – prašymas išduoti parašų rinkimo lapus antradienį bus pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai.
„Tam, kad šio siūlymo valdantieji neignoruotų, bus siekiama surinkti daugiau nei 50 tūkst. gyventojų parašų, kas lems projekto patekimą į Seimo darbotvarkę. Surinkus tiek parašų, įstatymo projektas į Seimą atkeliautų kaip visuomenės iniciatyva“, – BNS nurodė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Pasak jo, augančios palūkanos tampa iššūkiu namų ūkiams, todėl negalima ignoruoti daugiau negu 200 tūkst. paskolų gavėjų. Anot parlamentaro, pernai būsto paskolos turėtojas vidutiniškai per mėnesį sumokėdavo 86,5 euro palūkanų, per metus – 1038 eurus, o priėmus pataisas, žmogus galėtų atgauti kiek daugiau nei 200 eurų.
Parlamentaras sako, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų, tačiau šias netektis jis siūlo kompensuoti lėšomis, gautomis iš bankų solidarumo mokesčio.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa siūloma leisti Lietuvos gyventojams, kurie deklaruos pajamas už 2023 metus, iš jų atimti iki 25 proc. palūkanas už vieną paimtą kreditą, jeigu gyventojai neturėti dar ir kitų apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų, pavyzdžiui, pensijų kaupimo, draudimo įnašų. Tokia lengvata galiotų vienerius metus.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS pareiškė, kad nederėtų kurti lūkesčio, kad atsakomybę dėl kintančių palūkanų augimo turėtų prisiimti visi mokesčių mokėtojai.
„Būsto paskolas turi 16 proc. šalies gyventojų, o jų naštos mažinime dalyvautų visi mokesčių mokėtojai. Imant paskolas ir pasirenkant jų formą – kredito teikėjai vertina mokumo galimybes prie įvairių aplinkybių, o kredito ėmėjai turi vertinti ir savo atsakomybę“, – pareiškė jis.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybė, siūlydama mokesčių pertvarkos modelį, renkasi sektorinių (gyvybės draudimo, trečios pensijų pakopos) lengvatų atsisakymo kelią, o ne naujų kūrimą ar senų grąžinimą.
M.Lingės teigimu, siūlomos atnaujinti lengvatos už paskolų palūkanas buvo atsisakyta, nes ji tapo būsto rinkos paklausos skatinimo priemone ir didžiausią naudą gaudavo turtingesni gyventojai.
Gyventojai ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 metų, iki kada galiojo GPM lengvata.
