Pasak jo, šiuos svarstymus reikia atidėti dėl neaiškaus karo Ukrainoje poveikio Lietuvos ekonomikai.
„Todėl dabar, gal net ir šį mėnesį, nebus svarstomi nei jokie mokesčių pakeitimai, nei kiti dalykai. Tą reikia atidėti ir pasižiūrėti, koks bus tikrasis poveikis ir Lietuvos, ir viso pasaulio ekonomikai“, – pareiškė jis žurnalistams trečiadienį po šalies vadovo susitikimo su Seimo valdybos nariais.
Tuo metu Gitanas Nausėda, pasak jo patarėjo vidaus politikai Povilo Mačiulio, prašo „neužmesti už paraščių“ šalies vadovo pasiūlytų antiinfliacinių priemonių.
Prezidentas anksčiau pasiūlė didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
„Su Seimo nariais buvo kalbėta, jog dėl globalių problemų, dėl karo Ukrainoje, tikėtina, kainos ir toliau didės, infliacijos iššūkis išliks, todėl prezidentas prašė neužmesti už paraščių antiinfliacinių priemonių, kurias pateikė prezidentas, taip pat svarstyti“, – teigė G.Nausėdos patarėjas.
„Jeigu lyginsime tai, kas buvo kalbėta su Seimo valdyba prieš rudens sesiją, prezidento buvo kartojama, kad dėmesys turi būti socialinės atskirties mažinimui ir kitas prioritetas – krašto gynybai. Tai dabar atliepiant į karo situaciją Ukrainoje prioritetai išlieka tie patys, tačiau galbūt jie susikeičia vietomis – tai yra krašto apsauga ir socialinės atskirties mažinimas“, – tvirtino P.Mačiulis.
P. Saudargo teigimu, artėjančios Seimo sesijos prioritetai yra pagalba Ukrainai, Lietuvos gynybos stiprinimas ir energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos mažinimas.
Kalbant apie ekonomiką, anot jo, bus sprendimai dėl pagalbos žmonėms tiek dėl energetinių kainų, tiek dėl sparčiai didėjančios infliacijos. Taip pat jis teigė, kad bus numatyta ir parama verslui.
Kaip galėtų keistis NPD, pasak P.Mačiulio, kol kas diskusinis klausimas: „Nenoriu kalbėti apie konkretų skaičių. Čia turbūt svarbiausia surasti sutarimą su visomis politinėmis jėgomis“.
„Pagrindinis prezidento prašymas yra nesusikoncentruoti į konkrečius skaičius ar vieną konkrečią priemonę. Bet pirmiausia įvertinti, kad infliacijos iššūkiai nėra susiję tiktai su energetiniais iššūkiais ir pokyčiais energetikos rinkoje. Tai yra susiję su viskuo: su kuro kainomis, su maisto kainų didėjimu ir t.t. Dėl to ir priemonių spektras turi būti pakankamai platus. Koks jis turi būti, prezidentas ir prašo labiausiai Seimo susėsti pozicijai su opozicija ir surasti sprendimus neatribojant bet kokių idėjų“, – kalbėjo P.Mačiulis.
Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, ketvirtadienį Seimas planuoja pradėti 2022 metų biudžeto tikslinimo procedūrą siekiant dar šiais metais padidinti finansavimą krašto apsaugai.
„Biudžeto svarstymas vyks skubos tvarka ir galutinis sprendimas turėtų būti priimtas jau ateinančią savaitę, kovo 17 dieną“, – sakė M.Majauskas.
Komitetas rinksis į neeilinį posėdį kitą pirmadienį ir svarstys pasiūlytą biudžeto projektą.
Pasak jo, panašiu grafiku planuojamas ir sprendimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui – įstatymo pataisas numatoma priimti jau kitą savaitę, o jos įsigaliotų atgaline data – nuo šių metų sausio 1-osios.
M.Majausko teigimu, tuo pačiu bus apsvarstyti ir Seimo narių pasiūlymai Vyriausybės teikiamam projektui dėl šildymo lengvatos išplėtimo kitoms kuro rūšims. Priklausomai nuo Seimo seniūnų sueigos sprendimo, prezidento teikiami projektai dėl infliacijos padarinių švelninimo, tikėtina, taip pat bus svarstomi artimiausiu metu.
Sutariama dėl gynybos finansavimo didinimo
„Prezidentas pasidžiaugė, jog matosi politinė valia didinti finansavimą krašto gynybai tiek šiais metais pasiekiant 2,5 proc. nuo BVP, tiek ir 3 proc. netolimoje ateityje. Tai rodo politinį nusiteikimą ir pasiryžimą siekti bendrai vieningai sprendimų, kurie yra ypatingai reikalingi Lietuvai dabar“, – tvirtino prezidento atstovas.
P.Mačiulis prognozuoja, kad Seimas sutiks gynybos biudžetą iki 3 proc. BVP padidinti ir kitais metais: „Panašu, kad partijos sutiktų palaikyti tai, jog kitais metais tai pasiektų 3 proc. Vėlgi dabar kalbant šitame karo kontekste ne taip svarbu yra procentai. Yra dar svarbu, kaip visa tai bus realizuota“.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas abejoja, ar 3 proc. ribą būtų galima pasiekti jau kitais metais.
„Reikia įsivertinti tuos pirkimus, kurie reikalingi padaryti dabar. 3 proc. gali būti perspektyvoje, tam neprieštaraučiau, nežinau ar kitąmet, bet per artimiausius metus tai galima pasiekti“, – teigė V.Mitalas.
Pasak jo, politinės partijos galėtų pasirašyti atnaujintą susitarimą ir dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, ir dėl užsienio politikos.
Jo teigimu, frakcija palaiko prezidento siūlymą didinti NPD. Tačiau abejojama, ar tai bus finansiškai pakeliama. „Laisviečiai“, pasak jų lyderio Seime, remia nulinio PVM tarifo taikymą šildymui.
„250 mln. eurų papildomai skolintis gynybai yra didelis iššūkis Lietuvos biudžetui, be to, mes dar nežinome, kokio masto iššūkis laukia artimiausiomis savaitėmis, nes matome ir naftos kainas, gamybos grandinių trūkius“, – kalbėjo V.Mitalas.
Tuo metu socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas iki „geresnių laikų“ ragina Vyriausybę atidėti sveikatos apsaugos ir švietimo reformas. Jis teigė palaikąs prezidento siūlymą gynybos biudžetą didinti iki 3 proc. BVP.
„Partija paremtų (kad kitąmet krašto apsaugai biudžete būtų numatyta 3 proc. BVP – BNS), kad tie pinigai būtų skirti efektyviai ginkluotei, bet ir minkštajai daliai stiprinti“, – sakė Seimo narys.
„Valstiečiai“, pasak Jono Jaručio, pritaria ir krašto gynybos finansavimo, ir NPD didinimui, nors jis abejoja, ar didesnis NPD kompensuos žmonių netekimus dėl kainų augimo.
„Darbiečiai“, anot jų atstovo Andriaus Mazuronio, prezidento inicijuojamas antiinfliacines priemones taip pat palaiko. Jis taip pat ragina Vyriausybę imtis aktyvesnio infliacijos valdymo.
„Vyriausybė privalo visą šitą kainų pasiutpolkę reaguoti šiek tiek plačiau ir imtis platesnių priemonių“, – teigė jis.
Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, ketvirtadienį Seimas planuoja pradėti 2022 metų biudžeto tikslinimo procedūrą siekiant dar šiais metais padidinti finansavimą krašto apsaugai.
„Biudžeto svarstymas vyks skubos tvarka ir galutinis sprendimas turėtų būti priimtas jau ateinančią savaitę, kovo 17 dieną“, – sakė M. Majauskas.
Komitetas rinksis į neeilinį posėdį kitą pirmadienį ir svarstys pasiūlytą biudžeto projektą.
Pasak jo, panašiu grafiku planuojamas ir sprendimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui – įstatymo pataisas numatoma priimti jau kitą savaitę, o jos įsigaliotų atgaline data – nuo šių metų sausio 1-osios.
M.Majausko teigimu, tuo pačiu bus apsvarstyti ir Seimo narių pasiūlymai Vyriausybės teikiamam projektui dėl šildymo lengvatos išplėtimo kitoms kuro rūšims. Priklausomai nuo Seimo seniūnų sueigos sprendimo, prezidento teikiami projektai dėl infliacijos padarinių švelninimo, tikėtina, taip pat bus svarstomi artimiausiu metu.
