Pelno, Gyventojų pajamų, Pridėtinės vertės mokesčio ir Nekilnojamo turto mokesčių įstatymų pakeitimų paketui pritarė 72 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, 22 – susilaikė.
Toliau įstatymų paketą svarstys atskiri Seimo komitetai, reforma į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau rudens sesijoje.
Nepaisant to, kad mokesčių reformą rėmė ir koalicijos partneriai, dėl kai kurių jo dalių greičiausiai dar bus kryžiuojamos ietys.
Prieš balsavimą Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kalbėjo, kad nors reformą šiame žingsnyje palaikys, tačiau išreiškė apgailestavimą, kad Seimas nebalsavo atskirai dėl kiekvieno įstatymo projekto.
„Pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio įstatymo pakeitimams aš tikrai nepritariu, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme yra daug taisytinų vietų ir dirbame, kad tuos siūlymus GPM įstatymui registruotume, o Nekilnojamo turto mokesčio įstatymui aš nepritariu iš esmės“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis pabrėžė, kad tai yra „ne koalicinis projektas dėl nekilnojamo turto mokesčio“ ir žadėjo, kad jo frakcija pasiūlys daug korekcijų.
Tuo tarpu valdančiai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausantys politikai paketą gyrė.
„Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui“, – pristatydama reformos pokyčius Seime sakė šios partijos narė, finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, reforma padarys mokesčių sistemą patogesne, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas būtų patogesnis.
Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos.
Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.
Pavyzdžiui, gyvenamajam būstui siūloma taikyti lengvatinį apmokestinimą – du trečdaliai savininkų neturėtų mokėti jokio NT mokesčio, o vidutinis mokestis siektų apie 16 eurų per metus.
NT mokesčio tarifus siūloma susieti su savivaldybės NT vertės mediana – 1,5 medianos neviršijanti dalis apmokestinama 0 proc., nuo 1,5 medianų iki 2 medianų – 0,06 proc., virš 2 medianų – 0,1 proc. tarifais.
Reforma numatyta nuosekliai artinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prie minimalios algos (MMA).
Uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio mokestinė našta toliau mažės, o iki 2028 m. ketinama NPD prilyginti MMA.
Ateinančiais metais didinant MMA 10 proc. iki 924 eurų, atitinkamai planuojamas 20 proc. NPD didinimas – iki 751 euro. Dėl šių sprendimų gaunantis minimalią algą 2024 metais uždirbs 76 eurais daugiau.
Kitais sprendimais siūloma palaipsniui artinti individualios veiklos apmokestinimą darbo santykių apmokestinimo link.
Šiuo metu pagal individualią veiklą dirbančių asmenų apmokestinamosioms pajamoms (jau atskaičius sąnaudas) taikomas 5–15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Taigi, kai žmogus uždirba iki 20 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, jos apmokestinamos 5 proc. tarifu.
Atsinaujinus mokesčių reformos paketą ilgainiui atsirastų 3–20 proc. tarifas. Minimaliu tarifu – 3 proc. – bus apmokestinami tie žmonės, kurių apmokestinamosios pajamos siekia iki 15 tūkst. eurų per metus. Taigi, apmokestinimas jiems mažėtų.
Tiesa, GPM tarifas keisis palaipsniui – 2024 m. minimalus GPM tarifas bus sumažintas 1 proc. punktu (iki 4 proc.), o 2025 m. – dar 1 proc. punktu ir sieks 3 proc.
Maksimalus GPM tarifas nuo 2025 m. augtų nuo 15 proc. iki 17 proc., o 2026 m. – nuo 17 proc. iki 20 proc. Viršutinės ribos būtų taikomos tik uždirbant 35 tūkst. eurų per metus (3 tūkst. eurų per mėnesį).
Anot Finansų ministerijos, pokyčių nepajustų 85 proc. savarankiškai dirbančiųjų – pagal pirminį pateikimą tokių turėjo būti 75 proc.
Visus pakeitimus galite rasti šiame straipsnyje:
Mokesčių reformos paketas – jau Seime: štai dėl kokių pokyčių spręs parlamentarai
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau antradienį teigė, kad iki šiol vykusios diskusijos leidžia tikėtis, jog mokesčių reformos paketui Seime pateikimo stadijoje bus pritarta. Pasak jos, dėl mokesčių pertvarkos labai svarbu turėti kuo platesnį politinį sutarimą, o paketas privalo išlikti subalansuotas.
Pertvarką Vyriausybė vadina žingsniu link sąžiningesnės mokesčių sistemos, stipresnių paskatų dirbti, o atsisakant visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jos keičiamos investicine sąskaita.
Finansų ministrė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš vadinamojo Europos Sąjungos (ES) RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.
