„Žiūrint į pagrindinę biudžeto formavimo logiką ir atsižvelgiant į situaciją aplink Lietuvą, energetikos sektoriuje, žiūrime į šį biudžeto projektą kaip į tam tikrą skydą apsaugoti visuomenę. Čia didžiausias dėmesys kreipiamas į energetikos kainų suvaldymą verslui ir gyventojams“, – Seimo posėdyje pristatydama biudžetą sakė G.Skaistė.
Ji vardijo, kad biudžete didelis dėmesys skiriamas ir gyventojų pajamų augimui – augs minimalus mėnesio atlyginimas, bus indeksuojamos socialinės išmokos.
Pristatydama ekonominę situaciją G.Skaistė akcentavo, jog metinė infliacija kitais metais turėtų sumažėti.
„Per visus metus vidutinė metinė infliacija turėtų siekti apie 6 proc., nedarbo lygis bus apie 6,8 proc.”, – įvardijo G.Skaistė.
Tiesa, finansų ministrė pripažino, kad rizikų yra įvairių.
„Jei ES ekonomika 2023 m. neauga, tokiu atveju vietoje pusantro procentinio punkto ekonomikos augimo galimas netgi susitraukimas, siekiantis apie 0,6 proc. Jei bendra ES rinka būtų paveikta gerokai labiau ir smuktų apie 1,7 proc., tokiu atveju Lietuvos bendrasis vidaus produktas galėtų kristi apie 2,8 proc.”, – prognozes pateikė G.Skaistė.
Visgi vadovaujantis turimomis prielaidomis, ekonomika turėtų augti – tiek šiemet, tiek kitais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų kilti apie 1,5 proc.
Numatyta, kad biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Valdžios sektoriaus skolos lygis kitais metais sieks apie 43 proc. nuo BVP.
Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Vyriausybė nepritars jokiems Seimo narių pasiūlymams, kurie nebus paremti realiais finansavimo šaltiniais.
Ekonomistai penktadienį komentavo, kad biudžetas yra pakankamai dosnus ir ambicingas, tačiau jeigu ekonomika kitąmet vystysis prasčiau nei numatyta, realus deficitas galėtų būti ir didesnis nei dabar numatyti beveik 5 proc.
Seimo nariai priekaištavo dėl „didelio optimizmo“
Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas klausė, kodėl Finansų ministerijai biudžeto projekte numatyta tiek galimybių skolintis esant nenumatytiems atvejams.
Jis teigė, kad projekte siūloma suteikti teisę ministerijai skolintis karinio mobilumo ir dvejopos paskirties karinės ir civilinės infrastruktūros tikslams, projektams valstybinės reikšmės keliuose ir geležinkeliuose finansuoti, išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti, išlaidoms, susijusioms su ES ir tarptautinėmis iniciatyvoms, skirtoms pagalbai Ukrainai.
„Ar nėra Finansų ministerija valstybė valstybėje, kuri savo sprendimais gali skolintis ir finansuoti įvairias valstybės sritis? Kokia procentinę biudžeto dalį gali sudaryti tokios nenumatytos lėšos ir ar negalima šių sričių finansavimo procedūrų atlikti biudžeto tikslinimo būdu?“ – sakė A.Gedvilas.
Į tai G.Skaistė atsakė pabrėždama, kad teisės Finansų ministerijai skolintis buvo numatytos ir ankstesnių metų biudžetuose.
„Gal keičiasi konkreti paskirtis dėl esamos situacijos. Numatoma teisė skolintis energijos kainų kompensavimui, nes pasakyti, kaip atrodys situacija rinkose kitų metų antroje pusėje, sudėtinga. Matome didelius svyravimus“, – nurodė G.Skaistė.
Kai kurie Seimo nariai posėdyje prašė numatyti biudžete lėšų jiems svarbiems projektams.
„Siekiame pradėti įgyvendinti dėl pajamų trūkumo užstrigusį Kretingos grafų Tiškevičių žiemos sodo restauravimo projektą. Ar atsirastų tam lėšų?“ – klausė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Antanas Vinkus.
Atsakydama finansų ministrė teigė, kad 2023 m. startuos struktūrinių fondų paramos galimybės, kur dalis asignavimų bus numatyta ir kultūros paveldo objektų įveiklinimui. „Šiuo atveju reikėtų kreiptis į Kultūros ministeriją“, – nurodė G.Skaistė.
Kitiems Seimo nariams užkliuvo „pernelyg optimistinės“ ministerijos prognozės.
„2023 m. biudžeto projekte numatyta daugiau kaip 15,6 mlrd. eurų pajamų. Lyginti su 2022 m., numatyta, kad pajamos augs maždaug 3,4 proc. Ar nemanote, kad toks prognozavimas pavyzdingai surinkti pajamas yra pernelyg optimistinis?” – klausė „valstietė“ Ligita Girskienė.
Tačiau G.Skaistė tvirtino, kad Finansų ministerijos prognozės paprastai yra gana konservatyvios.
„Pajamų prognozavimai daromi atsižvelgiant į centrinį scenarijų, vadovaujantis prielaida, kad realus BVP augs apie pusantro procento“, – nurodė ministrė.
Neatmeta, kad biudžetą teks tikslinti
Darbo partijos frakcijos seniūnui Viktorui Fiodorovui užkliuvo, kad pensijos su būtinuoju stažu augs vos 5 eurais daugiau nei jo nesukaupusiems senjorams.
„Vidutinė pensija auga beveik 60 eurų, bet su būtinuoju stažu – vos 5 eurais didesnė. Ar tai nediskriminuoja tų, kurie stengėsi visą gyvenimą įgyti būtinąjį stažą. Ar čia Vyriausybės pozicija, kad nereikia dirbti ilgai, kad turėtum pensiją?“ – klausė V.Fiodorovas.
G.Skaistė tvirtino, kad pensijos indeksuojamos vadovaujantis įstatymais.
„Formulės yra numatomos įstatymuose ir pagal jas pensijos šiemet auga apie 12 proc. Manome, kad šitoje situacijoje sprendimai yra subalansuoti”, – tvirtino politikė.
Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė taip pat tvirtino, jog Finansų ministerijos numatytos prognozės yra pernelyg optimistinės ir prasilenkiančios su Lietuvos banko pateiktais duomenimis.
„Ar nebijote, kad metų viduryje būsime tokioje situacijoje, kai jūs vėl grįšite pas mus ir turėsime tikslinti biudžetą? Kaip ir praėjusiais metais – dėl tos pačios priežasties, kad buvo neįvertintos tam tikros grėsmės?” – klausimus kėlė parlamentarė.
Į tai G.Skaistė atsakė, jog Finansų ministerijos prognozės yra tiksliausios iš visų prognozuojančių institucijų Lietuvoje bei yra artimos toms, kurias pateikė Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad biudžetas sudėliotas atsargiai, siekiant neperžengti kritinės 5 proc. deficito ribos.
„Bet kokią matytumėte situaciją, jei ekonomika klostytųsi mažiau palankiai? Ar norėtumėte, kad būtų Vyriausybei atrištos rankos skolintis ir didinti deficitą lanksčiai ir greitai reaguojant, ar visgi matytumėte procedūrą tokią, kad reikėtų grįžti į Seimą tai pasitvirtinti ir priimti reikalingus sprendimus?“ – klausė politikas.
Finansų ministrė sureagavo pabrėždama, jog lankstumas turi būti, tačiau jį reikia išlaikyti „proto ribose“.
„Šiuo metu į skolinimosi limitą sudėtos tos prognozės, kurias esame nusimatę pagal poreikius finansuojant tiek Ukrainos karo pabėgėlius, tiek energetikos kainų kompensavimui. Jei situacija keistųsi iš esmės ir poreikiai būtų žymiai didesni, tokiu atveju matyčiau būtinybę tikslinti valstybės biudžetą, nes skaidrumas šitoje situacijoje svarbus, kad būtų galima išlaikyti pasitikėjimą priimamais sprendimais“, – aiškino G.Skaistė.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė sakė, kad 1,5 mlrd. eurų, nukreiptų žmonių perkamosios galios apsaugojimui, nėra mažai, bet suma „galėtų būti dar didesnė“.
„Ministre, ar esate tikra, kad teisingai bus švelninamas energijos kainų augimo poveikis? Nes aš manau, kad ne. 812 mln. eurų numatoma kompensacijoms dėl dujų ir elektros kainų žmonėms. Ir visiškai nesvarbu, kiek pajamų uždirbi ir kiek patiri grėsmės patekti į energetinį skurdą. Kai kurie šildys baseinus ir kompensacijas irgi gaus. Ar nebūtų protingiau dalį pajamų, kurios bus skirtos turtingiems, nukreipti iš tiesų pajamų didinimui?“ – sakė R.Budbergytė.
Kai kurie šildys baseinus ir kompensacijas irgi gaus.
Tačiau G.Skaistė tvirtino, kad išlaidos, skirtos energijos kainų kompensavimui, nepersikels į kitų metų biudžetus.
„Buvo svarstyta elektros kainas kompensuoti iki 150 kWh per mėnesį suvartojantiems gyventojams, bet paskaičiavus atsivėrė keli argumentai to kol kas nedaryti. Paskaičiavus poveikį biudžeto išlaidoms, poveikis buvo nedidelis, nes dauguma žmonių su savo vartojimu telpa po 150 kWh riba”, – aiškino G.Skaistė.
Svarbiausios priemonės gyventojams
Vyriausybė ketina kompensuoti visuomeniniame tiekime esančių vartotojų kainas. Numatoma, kad pirmąjį kitų metų pusmetį visuomeninio tiekimo kaina gyventojams turėtų siekti 28 ct/kWh, o antrąjį pusmetį – 33 ct/kWh. Kompensaciją gaus ir nepriklausomą tiekėją pasirinkę gyventojai.
„Gaunantys elektrą iš nepriklausomų tiekėjų gautų kompensaciją, kurios maksimali riba būtų skirtumas tarp 63,5 ct/kWh ir 28 ct/kWh, o kompensacijos grindys, kai kompensacija jau nebėra taikoma – 28 ct/kWh. Panašus modelis būtų taikomas ir vėliau, tačiau reikia sulaukti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo, kai matysime, kokios kainos nusistovi rinkoje“, – nurodė G.Skaistė.
Pagal dabartines kainas, manoma, kad elektros kaina rinkoje kitų metų antrą pusmetį galėtų siekti 52,4 ct/kWh.
„Tokiu atveju kompensacijos dydis būtų skirtumas tarp 52,4 ct/kWh ir 33 ct/kWh”, – sakė G.Skaistė.
Dujų kaina vartotojams turėtų didėti ne daugiau kaip 40 proc. Preliminariai skaičiuojama, kad naudojantiems dujas šildymui tarifas su kompensacija būtų 1,07 euro už kubinį metrą (dabar – 77 centai), o naudojantiems jas maistui gaminti – apie 1,33 euro (dabar yra 1,03 euro).
Nemažai dėmesio biudžete skiriama ir gyventojų pajamų didinimui.
„Tam numatyta 1,552 mlrd. eurų, iš jų 723 mln. eurų – dirbančiųjų pajamų didinimui, taip pat socialinės paramos išmokų indeksavimui bei pensijų indeksavimui“, – nurodė G.Skaistė.
Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. Augimas siekia 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.
Neapmokestinamasis pajamų dydis augs iki 625 eurų. Tai padės didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas.
Vaiko pinigai kitais metais augs iki 85,75 eurų (šiuo metu siekia 80,5 euro).
Vidutinė socialinio draudimo pensija augs nuo 482 iki 542 eurų (padidėjimas sieks 60 eurų), turint būtinąjį stažą – nuo 510 iki 575 eurų (augs 65 eurais). Iš viso pensijos 2023 m. augs apie 12 proc.
Bazinis pareiginės algos dydis kitąmet augs nuo 181 iki 186 eurų.
Tiek padidinus bazinį pareiginės algos dydį, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai augs 23,5–161 euro. Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų.
Verslui – kompensacijos už elektrą, subsidijos
Išaugusių dujų ir elektros kainų šoko sušvelninimas verslui valstybės biudžetui atsieis 2,5 mlrd. eurų.
Valstybė verslui taip pat kompensuos pusę elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę likusį šių metų laikotarpį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Dar šiais metais numatytos subsidijos energijai imlioms įmonėms, susiejant subsidijas su sumokėtais mokesčiais.
Verslams, kurių sąnaudų struktūroje išlaidos energetikai sudaro 10 proc., bus taikomos mokestinės atostogos. Mokesčių išieškojimas stabdomas ir už jį nereikės mokėti palūkanų.
Vyriausybė taip pat apsisprendė siūlyti neribotai pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučiams, o maitinimo sektoriui, sporto klubams ir renginiams 9 proc. lengvatą taikyti iki liepos.
Pirmas biudžeto svarstymas Seime numatytas lapkričio 10 dieną, antras – lapkričio 17 dieną.
