Toliau biudžetas bus svarstomas Seimo komitetuose.
„Po kelerių metų neramumų, manau, kad 2024 m. biudžetas leis realiai žmonėms pajusti ekonomikos augimą“, – Seimo posėdyje antradienį pristatydama biudžetą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ji priminė, kad vienas iš esminių kriterijų, kuriuo buvo remtasi formuojant biudžetą, buvo nuostata, jog 2024 m. Europos Sąjungoje grįžtama prie fiskalinės drausmės, o tai reiškia, kad valstybės biudžeto deficito riba turi neperžengti 3 proc.
„Šios ribos reikia neperžengti ne tik faktiškai, kai baigsis 2024-ieji metai ir matysime realų faktą, bet taip pat ir formuojant valstybės biudžeto projektą šiuo metu“, – sakė G.Skaistė.
Suplanuota, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų siekti 2,9 proc., kai pagal Mastrichto kriterijų jis neturi viršyti 3 proc.
Šiais metais deficitas turėtų neviršyti 2 proc., nors anksčiau planuota, kad gali siekti ir 4,9 proc.
Kitąmet valstybės biudžeto pajamos sieks 17 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų.
Kvietė „nemanipuliuoti skaičiais“
Mišriai Seimo narių frakcijai priklausantis Artūras Skardžius kėlė klausimą dėl pažangos lėšų perskirstymo.
„Noriu paklausti dėl Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą. Įrašyta, kad jos turi teisę perskirstyti 2024 m. pažangos lėšas. Jos nėra mažos – 735 mln. eurų tarp devynių ministerijų. Tai jūs vos ne milijardą sutarėte be Seimo tarpusavyje kaip norėsite pirmyn atgal stumdyti. Ar aš teisingai supratau ir kodėl jūs tokį didelį kapšą pinigų paliekate tarpusavio žaidimams?“, – klausimą kėlė A.Skardžius.
Į tai G.Skaistė sureagavo pabrėždama, kad tokia praktika nėra nauja, o tam tikras lankstumas institucijoms sprendžiant dėl lėšų panaudojimo yra reikalingas.
„Tai nėra nauja, tiesiog pagal naują strateginio valdymo metodiką viskas yra sudėta per pažangos programas ir priemones“, – akcentavo ji.
Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės narys Aidas Gedvilas biudžetą vadino „gražių skaičiukų rinkiniu“.
„Kviečiu neveidmainiauti kalbant, kad Lietuvoje ekonomika stiprėja, didėja eksporto apimtys ir panašiai. Pernai infliacija mūsų valstybėje pasiekė neregėtas aukštumas, tad kam girtis didėjančiais atlyginimais, jei po jų padidinimo mūsų gyventojai gali sau leisti vis mažiau, o pusė važiuoja į Lenkiją apsipirkti? (...) Ar jūs negalvojate, kad ne skaičiukai gerina gyvenimą, o tai iš kur jie atsiranda, kiek sukuria potencialo pajamoms uždirbti?“, – klausė A.Gedvilas.
Finansų ministrė sureaguodama sakė, jog tai „turbūt yra retorinis klausimas“. Infliacija, kaip nurodė ji, praėjusiais metais nebuvo vien Lietuvoje patirtas reiškinys, tačiau šiais metais prognozuojama palankesnė situacija.
„Infliacijos augimas buvo beprecedentis ir daugumoje valstybių realios žmonių pajamos praėjusiais metais neaugo. Lietuva - ne išimtis, nes infliacija buvo ženkli. Kalbant apie ateinančius metus, prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis augs apie 6,5 proc., kai vidutinė metinė infliacija bus 2,9 proc. Jei prielaidos pasitvirtins, tai reiškia, kad žmonių perkamoji galia augs“, – nurodė ji.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narį Algirdą Butkevičių nustebino suplanuotas valdžios sektoriaus deficitas.
„Kodėl surinkus beveik milijardą eurų viršplaninių pajamų į biudžetą ir 400 mln. į savivaldybių biudžetą šie pinigai nebuvo atidėti į tam tikrą rezervą tam laikui, kai bus mažesnė infliacija, mažiau bus surenkama pajamų iš pridėtinio vertės mokesčio?“, – klausė A.Butkevičius.
Tačiau G.Skaistė nurodė, kad viršplaninės pajamos buvo panaudotos deficito amortizavimui šiais metais.
„Deficitas rengtame 2023 m. biudžeto projekte buvo suplanuotas 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o rezultatas yra 1,9 proc. Tai reiškia, kad viršplaninės pajamos buvo panaudotos deficito amortizavimui. Tad, kad šių metų biudžete skolintis reikės mažiau, nes pajamų surinkta daugiau“, – nurodė ministrė.
Klausimai dėl kelių
Seimo narys Tomas Tomilinas iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kėlė klausimą dėl didesnio lėšų skyrimo neformaliajam vaikų ugdymui.
„Ar planuojama didinti kultūros krepšelį ir kitas programas, kurios yra susijusios su neformaliu vaikų užimtumu?“, – sakė T.Tomilinas.
Finansų ministrė teigė, kad detalių biudžeto eilučių pakomentuoti negali, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi teisę perskirstyti lėšas tarp skirtingų programą.
„Galėsime padiskutuoti ir jei bus konstruktyvių pasiūlymų, manau, kad galėsime Vyriausybės patobulintame projekte į tai atsižvelgti“, – žadėjo ministrė.
Tuo metu „darbietis“ Viktoras Fiodorovas teiravosi dėl kelių finansavimo. Jis priminė Susisiekimo ministerijos išsakytą poziciją, jog norint, kad kelių būklė neblogėtų, tam reikia skirti po 900 mln. eurų kasmet iki pat 2030 metų.
G.Skaistė replikavo, kad yra atviras klausimas, kaip „viską sufinansuoti“.
„Poreikiai turi sutapti su galimybėmis. Vyriausybė, įvertinusi visus poreikius ir atsižvelgdama, kad yra priimtas laikinojo solidarumo įnašo įstatymas, kuris leidžia dalį lėšų investuoti iš kitų šaltinių, pasiūlė kelių finansavimui skirti 715 mln. eurų, iš jų 543 mln. eurų yra Kelių priežiūros programos lėšos, 130,5 mln. eurų – solidarumo mokesčio lėšos“, – nurodė G.Skaistė.
Kas suplanuota biudžete
Socialinei apsaugai iš biudžeto bus skiriama 10 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 3,8 mlrd. eurų, švietimui – 3,8 mlrd. eurų, bendroms valstybės paslaugoms – 2,4 mlrd. eurų.
Gynybai atriekta 2,1 mlrd. eurų., ekonomikai – 1,9 mlrd. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 932 mln. eurų, poilsiui, kultūrai ir religijai – 823 mln. eurų, aplinkos apsaugai – 403 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 577 mln. eurų.
Suplanuota, kad pensijos turint būtinąjį stažą augs 70 eurų, vaiko pinigai – 10,5 euro, o dėl minimalios mėnesio algos ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio augimo iki 1 vidutinio darbo užmokesčio gaunantiems žmonėms pajamos „į rankas“ padidės 75,22 euro.
Mokytojams vidutiniškai atlyginimai kitais metais augs 267 „į rankas“ (iš jų nuo sausio 1 d. – 130 eurų).
