Be to, jei jie bus priimti, Lietuvoje turėtų nebelikti sąvokų „buhalteris“ ar „buhalterinė apskaita“, jas turėtų pakeisti „finansinė apskaita ir ją tvarkantis asmuo“.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Gintarės Skaistės pateiktai naujai Buhalterijos apskaitos įstatymo redakcijai ir susijusių 12-kos įstatymų pataisomis.
„Įstatymo projekto tikslas yra atnaujinti finansinės apskaitos reguliavimo nuostatas, atsižvelgiant į su skaitmeninimu susijusius apskaitos tvarkymo ir organizavimo pokyčius, suteikiant daugiau laisvės subjektams organizuojant apskaitą ir pasirenkant reikalingas vidaus kontrolės priemones“, – pristatydama pataisas parlamente teigė G.Skaistė.
Pavyzdžiui, siūloma įmonių vadovams suteikti teisę savarankiškai nustatyti apskaitos, ūkinių operacijų registravimo bei vertinimo tvarką, įmonės inventorizavimo, kasos darbo kontrolę, vadovas galėtų pats atlikti įmonės finansinę apskaitą. Dabar tai daryti gali tik mažųjų bendrijų vadovai.
Nuo 2023 metų visi viešųjų pirkimų dalyviai elektronines sąskaitas-faktūras turėtų teikti tik į informacinę sistemą e. sąskaita. Įmonės, skirtingai nei dabar, galėtų nesaugoti apskaitos dokumentų, jeigu jie pateikti valstybės informacinėse sistemose.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.
Seimui po pateikimo pritarus projektams, toliau jie bus svarstomi komitetuose, o į Seimo posėdį jie turėtų grįžti lapkričio 4 dieną.
Buhalterinės apskaitos įstatymas buvo priimtas 1993 metais, keistas tik fragmentiškai, todėl jo nuostatos yra pasenusios, nepakankamai aiškios bei neatitinka šiandienos aktualijų.
